Kriptovaliutų kracho aukos: „Skaudu, kvaila, gėdinga“

Bitkoinas per metus atpigo penkis kartus ir toliau krenta, su savimi tempdamas į dugną visus, kurie į kriptovaliutą investavo.

Kriptovaliutų „kasėjai“ masiškai išparduoda savo įrangą, nenorėdami dirbti tik tam, kad susimokėtų už sunaudotą elektrą.

Kodėl subliūško kriptovaliutų burbulas ir kaip krachą išgyvena kriptoentuziastų bendruomenė – į tai pažvelgė business-gazeta.ru.

Kaljaninė „Hoohak Rooms“, kuri 2017-ųjų rugpjūti Rusijos mieste Kazanėje pirmoji paskelbė, kad atsiskaitymui priima bitkoinus – vienas kriptovaliutų epochos bumo simbolių.

Dabar užeigos savininkas Ilnuras Muchtovas tik karčiai šypsosi, prisimindamas anuometę euforiją: „Visi kalbėjo tik apie bitkoiną: per televiziją, radiją, net močiutės kaimuose“.

Beje, idėjos savo įstaigoje atsiskaityti kriptovaliutą verslininkas atsisakė seniai: padėjo prokuratūra.

„Jie pasakė: „Mes jums siūlome daugiau nepriiminėti bitkoinų“. Dar jie pranešė, kad tai neteisėta, kad tai pinigų surogatas. Mes ir liovėmės priiminėti, – sakė verslininkas. – Paskutinį kartą pas mus žmogus bitkoinais atsiskaitė pernai rugsėjį. Apie tai daug rašė, daug kalbėjo. Bet faktiškai per visą tą laiką buvo vos 10-15 tokių transakcijų. Ne tas žodis, kad reikalas „nepaėjo“ – tai hemorojus, tai nepatogu ir buvo sumanyta tik dėl savireklamos“.

Nuo 2017-ųjų gruodžio vidurio bitkoino kursas viršijo 20 tūkst. dolerių už vienetą ir daugelis, nespėjusių laiku investuoti, graužėsi alkūnes. Bet jau po dviejų mėnesių kriptovaliutos vertė nukrito perpus, o toliau – dar labiau.

Šio gruodžio pradžioje bitkoinas kainavo mažiau nei 4 tūkst. dolerių. Ta pačia trajektorija sekė visi altkoinai – alternatyvios bitkoinui kriptovaliutos.

Pavyzdžiui, eteris nuo savo maksimumo 1,4 tūkst. dolerių nuslydo iki 115 dolerių.

Šie įvykiai labiausiai primena pasaką apie Pelenę.

„Vakar kalbėjausi su pažįstamu, kuris prekiauti kriptovaliutomis pradėjęs nuo 100 ar 200 tūkstančių užsidirbo apie 3 milijonus, – kalba I.Muchtovas. – Jis investavo, tyrinėjo naujus projektus, pirko jų monetas. O paskui man pasakoja: „Nueinu į tualetą, sėdžiu, žiūriu į telefoną ir matau, kaip mano akyse išgaruoja sąskaita: 3 milijonai, 2,5 milijono, 1,8 milijono, 1,2 milijono…“ Ir, neišeidamas iš tualeto, jis prarado apie 80 proc. savo portfelio vertės. Po to sako: „Išeinu, keliai tirta. Nežinau, ką daryti – viską baigti, ar dar ką nors…“

Dabar „žiurkėnai“, kaip profesionalų žargonu vadinami nepatyrę prekiautojai kriptovaliutomis, tiesiog sustingo ir nebežino, ką daryti. Pardavinėti fiksuojant kosminį nuostolį širdis neleidžia.

„Daugelis sėdi praradę 90 proc. kapitalo. Jie jau nieko nesuvokia ir tiesiog trina savo prekybos biržose paskyras, neseka, kas ten vyksta. Jiems apmaudu, kvaila, gėda. Jis visi nusivylę. Jiems tiesiog skauda“, – sakė I.Muchtovas.

Jis pats, turintis 12-metę prekiautojo finansų rinkose patirtį, spėjo išsiparduoti savo bitkoinus, kai šių kursas buvo aukštumoje ir gavo milžinišką pelną. Už tuos pinigus nusipirko automobilį ir gyveno be rūpesčių visus pastaruosius metus, o kapitalo dar užteko ir naujam verslui.

Dabar I.Muchtovas – „CryptoRobotics“ įkūrėjas. Ši bendrovė kuria robotus prekybai kriptobiržose.

Kitiems kriptoentuziastams pasisekė mažiau.

„Neseniai skridau į Jekaterinburgą ir prieš pasirodymą, į kurį susirinko 500-600 žmonių, paklausiau: ar galiu nuo scenos sakyti žodį „šikna“? Manęs perklausė: „O kokiame kontekste?“

Atsakiau: „Tokiame, kokiame dabar yra kriptovaliutos, – pasakojo I.Muchtovas. – Ir štai ištariau šį žodį ir visą dėmesį tuoj pat perjungiau į save. Žmonėms dabar tai skausmingas klausimas – tas pats, kaip spaudyti žaizdą“.

I.Muchtovas paklausė sėdinčiųjų salėje, kas yra investavę į kriptovaliutas. Rankas pakėlė apie 50 žmonių – kas dešimtas. Paskui jis pasiteiravo, kas iš to užsidirbo.

„Liko dvi rankos. Vadinasi, 48 iš 50 žmonių atsidūrė minuse. Tai dar geras rodiklis. Mano skaičiavimais, 99,99 proc. kriptovaliutos turėtojų yra minuse, – daro išvadą verslininkas. – Visi depresuoja. Kriptovaliutų rinkoje dabar depresija“.

Reikšminga kriptokarštinės dalis pernai buvo kriptovaliutų „kasybos“ bumas.

Tada visur mirgėjo skelbimai apie parduodamas vaizdo plokštes ir kitą įrangą, kurios reikia išgaunant kriptovaliutas. Tam buvo milžiniška paklausa. Į padebesius pašoko vaizdo plokščių kainos – jos buvo aukso vertės.

Versliausi įžvelgė šią aukso gyslą ir pardėjo pardavinėti „kasybos fermas“, atidarinėti „kasybos“ viešbučius.

Bet ir ši epocha artėja saulėlydžio link. Portalo „Avito“ ekspertai išanalizavo „kasybos fermų“ ir vaizdo plokščių rinką Rusijoje.

Paaiškėjo, kad lyginant su 2018-ųjų sausiu „fermų“ pardavimo pasiūla šiemet lapkritį išaugo daugiau kaip tris kartus. Tačiau „kasybos“ įrangos vidutinė kaina smuko beveik ketvirtadaliu.

Tai reiškia, kad „kasėjai“ ėmė masiškai ir pigiai atsikratyti savo „fermų“. Bet jų niekam nereikia: įrangos paklausa krito 73 proc.

Jei anksčiau „kasybai“ visiškai parengtas verslas buvo pardavinėjamas už 20 tūkst. eurų, dabar bandomas „iškišti“ už 2-2,5 tūkst. eurų.

„Avito“ analitikų manymu, tai lėmė ir kriptovaliutų kurso nuosmukis, ir naujos, šiuolaikiškesnės „kasybos“ įrangos atsiradimas.

Tačiau praktikai kategoriškesni – viską lėmė griuvęs bitkoinas, ir niekas daugiau.

„Kasyba dabar nelabai pelninga. Elektros energijos sunaudojimo lygis tapo daug didesnis nei pelnas, – prisipažino Kazanėje dirbantis „kasėjas“ Grigorijus, turintis trejų metų stažą ir parduodantis savo fermą už 2,5 tūkst. eurų. – Dabartiniu kursu visa tai ne itin naudinga. Pelnas? Nėra jo! Visi patiria nuostolį! Jei sėdėti ir laukti, dengto nuostolį mokėti už elektros energiją – tai gali ilgai užtrukti. Jei apskritai dabar pirkti paklausiausias plokštes „GeForce“, jos atsipirktų gal per 30 mėnesių“.

Verslininkas Danijaras Latypovas, kuris vienas pirmųjų Kazanėje atidarė „kasybos“ viešbutį, jį jau seniai uždarė, o didžiąją dalį įrangos paslėpė garaže.

„Mano tarifas už elektrą buvo 5,6 rublio už kilovatvalandę ir tai labai brangu, Kiti mokėjo 3-4 rublius, o kai kurie – išvis nieko. Kaip ne keista, pas mus Rusijoje taip būna – elektra nemokamai. Kaip taip? Nežinau, gal vagia ar dar kaip nors… Su tokiais vaikinais aš toliau nebegalėjau konkuruoti“, – pasakojo D.Latypovas.

Pastangos parduoti įrangą – be rezultato.

„Yra skelbimai – nulis skambučių. Jau niekam nieko nereikia!, – sakė verslininkas. – Dar yra „fermų“, kur už 3 rublių tarifą elektrai gaunamas mažytis pelnas. Bet netrukus ir jas bus galima išjungti“.

Kol kas Kazanėje dar veikiančio „kasybos“ viešbučio bendrasavininkis Denisas (dauguma pašnekovų atsisakė atskleisti pilnus vardus baimindamiesi: „Ar jūs tikrai ne iš mokesčių inspekcijos?“) pasidalijo statistika: „Ferma“, kuri pernai per Naujuosius nešė 2800 rublių (38 eurus) per parą, dabar neša apie 4300 rublių (57 eurus), tik jau per mėnesį! Tiesiog dirba rozetei! Daugelis išjungia mašinas“.

Jo žodžiais, „geležinė įranga virsta paprasta geležimi“.

Ir vis dėlto nei Denisas, nei daug kitų „kasėjų“ nepraranda vilties. Jis laukia pasirodant rinkoje naujos įrangos, kuri 3-4 kartus efektyvesnė už dabartinę.

Galutinai nelaidoti „kasybos“ ragina ir skaitmeninės ekonomikos ekspertas Rustamas Davletbajevas: „Iš vienos pusės, „kasėjų“ kiekis mažėja ir paprastai traukiasi pasenusios įrangos turėtojai, dirbti su kuria tapo nuostolinga. Kita vertus, „Kasyba“ vis dar lieka verslo dėmesio centre“.

Tiesa, šis verslas tampa didžiųjų korporacijų kąsniu. R.Davletbajevas duoda pavyzdį: neseniai Paragvajaus vyriausybė pasirašė sutartį su Korėjos korporacija „Commons Foundation“.

Įgyvendinant projektą, pavadintą „Aukso gysla“, 5 hektarų plote bus pastatyta didžiausia pasaulyje „kasybos megaferma“. Elektros energiją jai tieks nuosava hidroelektrinė.

Sunkius laikus išgyvena ir specifinė kriptoverslo šaka – vadinamieji kriptokeitėjai, kurie padeda nesusigaudantiems skaitmeninėse technologijose keisti realius pinigus į virtualius ir atvirkščiai.

Viena tokių pusiau legalių Rusijos kontorų vadinasi „Cryptobank24“.

„Prieš metus buvo mūsų aukso laikai. Per klientus buvo neįmanoma prasibrauti, – sakė firmos atstovas Sergejus. – Iš vieno bitkoino keitimo buvo galima užsidirbti 50 tūkst. rublių (660 eurų), o kartais – ir 100 tūkst. rublių (1320 eurų). O keitimų per dieną būdavo keli. Vieni pirko, kiti pardavė. Rinka buvo aktyvi“.

Sandorių sumos iš pradžių siekė 100 tūkst. rublių, paskui – 500 tūkst., 1, 2, 3 milijonus… Apyvartoje nuolat sukosi 20-27 milijonai rublių (265 tūkst. – 355 tūkst. eurų).

Anot Sergejaus, per keletą dienų iki kurso kritimo jam pavyko pagerinti asmeninį rekordą keičiant bitkoiną į realius pinigus – 1,25 mln. rublių už bitkoiną (16,5 tūkst. eurų; dabar bitkoino kursas – apie 3,5 tūkst. eurų.)

Klientas buvo kažkoks Kazanės verslininkas, kurio po sandorio daugiau niekas nematė.

Krentant bitkoinui kriptokeitėjų paslaugų niekam ėmė nereikėti. Jei anksčiau buvo 5-10 sandorių per dieną su įvairiais klientais, tai dabar, duok Dieve, per dieną pasitaiko vienas.

„Dabar jei pasitaiko pasikeisti už pusę milijono – kietai, stambus klientas atsirado! Jei bent 50 tūkst. pasikeičia – jau džiaugsmas… Nėra daugiau viršpelnių“, – su kartėliu pripažino „Cryptobank24“ atstovas.

Bet duonai ir dar su sviestu jam vis dėlto pakanka: „Prieš kurso kritimą per mėnesį be problemų būdavo galima pasidaryti 4-5 milijonus rublių (53 tūkst. – 66 tūkst. eurų). Dabar per tą patį laiką 200-300 tūkst. (2,5 tūkst. – 4 tūkst. eurų) vargais, bet prikapsi“.

Su teisėsaugininkais keitėjai problemų neturi, bet nemalonių atvejų būta.. Neseniai kreipėsi klientas, kuris paskutinį kartą buvo matytas 2017-ųjų spalį. Kai „Cryptobank24“ atstovas atvažiavo į sutartą vietą, prie jo priėję vyrai parodė tarnybinius pažymėjimus.

„Klientas pasirodė esąs narkotikų prekeivis kažkur iš Šiaurės, – sako Sergejus. – Jis atvažiavo į Kazanę ar tai pirkti, ar parduoti narkotikų. Grįžo atgal, ten jį ir sulaikė. Tardomas papasakojo, kaip grynindavo pinigus. Atrodo, kad jam už narkotikus mokėjo bitkoinais, kuriuos jis paskui keitė į rublius. Žodžiu, mums ši istorija baigėsi banalia jo atpažinimo procedūra – dėl pačios keitimo operacijos klausimų nekilo“.

„Aš siūlau rimtai pašėlti – kaip suaugusiems“, – skelbė „Venšekonombank“ prezidentas Sergejus Gorkovas pernai rugpjūtį vykusiame forume iškalbingu pavadinimu „Blokų grandinė („blockchain“) – nauja Rusijos nafta“.

Konkrečiai apie kriptovaliutas jis stengėsi kalbėti mažiau, bet šalia bankininko kaip žvaigždė sėdėjo „Ethereum“ kriptovaliutos kūrėjas rusas Vitalijus Buterinas.

Dabar nėra nei šėlsmo, nei paties S.Gorkovo „Venšekonombank“ banko vadovo poste. Tačiau kriptoentuziastai nepraranda tikėjimo šviesia ateitimi.

„Daugybė reikšmingų naujovių, tokių kaip popierinių pinigų išleidimas vietoj aukso, kanalų kasimas ir geležinkelių tiesimas, telefono tinklai, internetas ir netgi tulpių auginimas gimdė aukso karštligę, kuri baigdavosi krachu“, – sako „Finam“ analitikas Leonidas Delicynas.

Anot jo, staigus bitkoino šuolis 2007-ųjų pabaigoje tapo masinės kopijavimo epidemijos rezultatu. Tada bitkoiną pirko ne todėl, kad tikėjo „blockchain“ technologijos galia ar svajojo atsikratyti Centrinių bankų priespaudos, o todėl, kad pirko kaimynas.

„Rinkos atvėsinimas apskritai naudingas, – sako skaitmeninės ekonomikos analitikas R.Davletbajevas. – Jei šios euforijos nebūtų buvusios, jei bitkoinas būtų augęs adekvačiai, dabar to nebūtų nutikę. Iki 2020-ųjų jo vertė ramiai būtų pasiekusi 20 tūkst. dolerių. Tai būtų buvęs sveikas augimas. O tai, kas vyko prieš metus, buvo psichozė. Ir ji žmones labai skaudžiai nubaudė“.

Ekspertai neatmeta, kad nuosmukis tęsis. „Bitkoino vertė kitų metų pavasarį sieks nuo 1 iki 2 tūkstančių dolerių“, – prognozuoja L.Delicynas.

Vis dėlto daugybė žmonių laukia „antrojo prisikėlimo“ – juk, galiausiai, dabartinis kursas lygus 2017-ųjų vidurio rodikliams, dar ne viskas prarasta.

„Ar verta tikėtis naujo staigaus bitkoino kurso augimo? Žinoma, nieko daugiau ir nelieka – tik tikėtis, – sako konsultacinės bendrovės vadovas Piotras Kondaurovas. – Aš neabejoju, kad kursas kils, nes kriptovaliutos jau neužmuši. Bitkoinas, kaip ir eteris („Ethereum“), negali išnykti. Kad išnyktų bitkoinas, reikia, kad visi žmonės pamirštų savo kriptopiniginių slaptažodžius, jomis nesinaudotų ir būtų išjungtas paskutinis kompiuteris, kuris užsiima bitkoinų „kasyba“.

Kaip paaiškino „Alpari“ analitikas Veselinas Petkovas, pagrindinė bitkoino problema – techninė.

Technologija neleidžia atlikti 300-350 tūkst. transakcijų per dieną. Dėl to bitkoinas ir netapo svarbia mokėjimo priemone, o liko spekuliavimo instrumentu. Masto problema tapo akivaizdi, kai jo kursas dar buvo tarp 1-2 tūkst. dolerių, bet „žiurkėnų“ tai nesustabdė.

„Kodėl bitkoino kaina pernai kilo? Pirmiausia, daugelis tikėjo, kad transakcijų kriptovaliutomis masto problema iki 2017-ųjų pabaigos išsispręs. Antra, po to, kai kaina šovė į viršų dėl šių lūkesčių, į kriptovaliutų rinką įsitraukė daugybė naujų žmonių, kurie tiesiog pabandė užsidirbti, o patys ne itin gerai suprato, kas tas bitkoinas.

Visai tai sukūrė maniją ir muilo burbulą. Nemažą vaidmenį atliko ir žiniasklaida, – sako V.Petkovas. – Vis dėlto 2017-ųjų pabaigoje – 2018-ųjų pradžioje tapo aišku, kad transakcijų masto problema neišspręsta ir greitai neišsispręs. Tai atvedė prie to, kad burbulas negalėjo daugiau pūstis ir sprogo“.

Bet V.Petkovas įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau technologinis barjeras bus įveiktas ir kaina pasuks į viršų.

O kol kas tarp kriptovaliutos turėtojai sklando sąmokslo teorija, kad bitkoino smukimas specialiai organizuotas biržos „banginių“, siekiant „išsodinti keleivius“ prieš naują augimo bangą.

Kai kas netgi vadina dabartinį kursą bitkoino „juoduoju penktadieniu“ – unikalia galimybę apsipirkti su nuolaida.

„Čia kaip su sinoptikais: prognozės išsipildo visada, tik ne visada sutampa su datomis. Žinoma, kursas kils, bet kada – niekas negali pasakyti. Nes jei galėtų, žmonės vėl iškart pultų pirkti ir tokia prognozė automatiškai neišsipildytų, – pabrėžė P.Kondaurovas. – Dauguma neprofesionalių investuotojų supranta, kad įstrigo ilgam ir pinigai užsikonservavo metas, dvejiems, trejiems.

Reikia tiesiog gyventi be šių pinigų, kuriuos mes sudėjome į kriptovaliutą. O nuotaikos, aišku, depresyvios. Tai, kas prieš metus buvo „Lamborghini“, dabar yra „Lada“.