„Rusijos įmonės aktyviau puolė skolintis būtent 2018-aisiais metais, kai šalies centrinis bankas sumažino palūkanų normą iki 7,25 proc., – sako įmonių kreditingumu užsiimančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, remdamasis kolegų iš Rusijos pateikta informacija. – Dėl šios priežasties mūsų rytų kaimynės įmonių įsiskolinimas už kreditus 2015-2017 m. svyravęs ties 28,8 trln. rublių (apie 388,4 mlrd. EUR) riba, šiemet ūgtelėjo iki 31,8 trln. rublių (421 mlrd. EUR), o palyginus su praėjusiais metais, šoktelėjo 10,5 proc.“
Labiausiai įsiskolino apdirbamosios pramonės sektorius – jo skola pasiekė 7,1 trln. rublių (94 mlrd. EUR).
Beje, per paskutinius ketverius metus pramonės įmonių įsiskolinimai bankams išaugo 40 proc., kai pramonės gamybos apimtys padidėjo tik 6,8 proc.
Vertinant įmonių įsiskolinimą pagal Rusijos regionus iš bendro konteksto gerokai išsišoka Maskvos miestas.
Jame veikiančioms įmonėms tenka 12,4 trln. rublių (164 mlrd. EUR) skolos arba net 40 proc. visos įsiskolinimo sumos. Būtina priminti, kad Rusijos sostinėje reziduoja tik apie penktadalį visų šalyje veikiančių verslų.
Vidutinė vieno įsiskolinimo, tenkančio įmonei, suma visoje Rusijoje šių metų rudens pradžioje sudarė 8 mln. rublių (105,9 tūkst. EUR), Maskvoje – 15 mln. rublių (199 tūkst. EUR), Sankt Peterburge – 7 mln. rublių (92,7 tūkst. EUR).
Dar prieš palūkanų normos sumažinimą atlikta Rusijos statistikos komiteto apklausa parodė, kad apyvartinių lėšų stoka skundėsi 35 proc. kompanijų vadovų, o sumažėjusią paklausą produkcijai juto 50 proc. apklaustųjų.
Dabartinis kreditavimo apimčių augimas turėtų būti lydymas veržlesnės dinamikos ekonomikoje, tačiau, kaip pastebi patys Rusijos ekspertai, to nėra. Kreditai dažniausiai naudojami dengti einamąsias išlaidas ir ankstesnių metų įsiskolinimus, o taip pat pagrindinių fondų atnaujinimui.
