Teorinius skaičiavimus pagal naują kaupimo modelį atlikusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) daro prielaidą, kad už sukauptą 200 tūkst. eurų sumą ateityje asmuo galės įsigyti tiek prekių ir paslaugų, kiek dabar galima už 91 tūkst. eurų.
Tikėtinų santaupų apimtis apskaičiuota modeliuojant situaciją, jog nuo 25 metų dirbti ir iškart maksimaliai II pakopoje pensijai kaupti pradėjusio jaunuolio santaupos kartu su valstybės paskata bus investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo modelį.
„Valstybinė socialinio draudimo sistema užtikrina senatvės pensiją, tačiau ne paslaptis, kad dažnu atveju jos sunkiai pakanka net ir būtiniausioms reikmėms, todėl įvertinome, kokių santaupų gali tikėtis 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantis gyventojas.
Šiuo metu II pakopoje nedalyvaujantys dirbantieji nuo 2019 metų turi galimybę jungtis į antrąją pakopą ir pradėti taupyti pensijai. Pasitraukus iš darbo rinkos tai bus realus papildomų pajamų šaltinis“, – sakė LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jo teigimu, 3 proc. nuo atlyginimo atidedantis žmogus kartu su 1,5 proc. valstybės paskatinimu 2070 metais pensijai turėtų būti sukaupęs apie 201 tūkst. eurų. Konkretus santaupų dydis gali svyruoti priklausomai nuo kaupimo spartos bei makroekonominių sąlygų.
Jo teigimu, šiuo metu II pakopoje pensijai kaupia net 1,3 mln., arba beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų. Pasak Š.Ruzgio, spartus visuomenės senėjimas ir emigracija tik stiprins naujus demografinius iššūkius, į kuriuos vien savo jėgomis atsakyti valstybei darysis vis sunkiau.
„Niekada ne per vėlu pradėti taupyti. Tikriausiai kiekvienas pasakytume, kad paprastai tam neturime laisvų pinigų, kadangi daugybė dalykų yra svarbūs čia ir dabar.
Tačiau nepaisant to, geresnio būdo taupyti, kaip tik nuolat atsidedant ateičiai, dar nėra atrasta, o nuo kitų metų įsigaliosianti mokesčių reforma beveik visiems kaupiantiesiems leis padengti dalį ar visą įmoką į II pakopą ir pajamos dėl to nesumažės“, – tvirtino Š.Ruzgys.
Pensijai kaupiant II pakopoje ir skiriant maksimalius 3 proc. nuo gaunamos algos, 1,5 proc. įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo prisideda ir valstybė. Būsimojo pensininko lėšos investuojamos, su laiku didinant konservatyvių investicijų dalį.
Naujai prisijungiantiems galima didinti savo kaupimo greitį laipsniškai, iš pradžių į II pakopą atidedant 1,8 proc. atlyginimo ir maksimalią kaupimo formulę pasiekiant iki 2023 metų. Atitinkamai ir valstybės skatinamoji įmoka didėtų pamažu.
LIPFA vertinimu, iš pradžių pasirinkus minimalią formulę ir laipsniškai didinant kaupimo įmokas, dirbantysis per visą kaupimo laiką iki sukankant pensiniam amžiui pasirūpins 191 tūkst. eurų finansine „pagalve“ pensijai.
„Kaip ir valstybinis socialinis draudimas, II pakopa yra orientuota į kiekvieną dirbantįjį, kuris dažniausiai negali sau leisti spekuliuoti: įsigyti nekilnojamojo turto, aukso, vertybinių popierių, valiutų, ar panašių investicijų, kurias vėliau būtų galima parduoti ar eksploatuoti, užsitikrinant papildomą lėšų srautą.
Žvelgiant į tai, kad Lietuvoje skurdo lygis išlieka pakankamai aukštas, o pajamų ribotumo klausimas yra labai aktualus, neturime kito tokio efektyvaus instrumento kaip II pensijų pakopa, kuriame būtų suderinta ir valstybės parama, ir profesionalus santaupų valdymas“, – sakė Š.Ruzgys.
Dirbančiajam pasitraukus iš darbo rinkos ir tapus pensininku didžiausias šokas patiriamas dėl to, kad smarkiai sumažėja mėnesio pajamų dydis ir tenka iš naujo rinktis prioritetus, išmokti paskirstyti sumažėjusias pajamas.
Ekspertų vertinimu, jau po 20 metų tuometiniai pensininkai gali būti priversti išgyventi iš penkis kartus mažesnių pajamų, nes valstybė galės jiems parūpinti vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją.
Šiemet antrąją ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje siekė 918,8 euro, o vidutinė valstybinio draudimo senatvės pensija 337 euro.
LIPFA skaičiavimai atlikti remiantis prielaida, kad per visą darbo laiką gyventojo atlyginimas iki mokesčių sudarys 1000 eurų, o pensinis amžius sueis, kai dirbantysis pasieks 65 metų amžių. Numatoma, kad per kaupimo laikotarpį metinis darbo užmokesčio augimas per metus sudarys 3,5–5 proc.
