Taip pat sulaukiame ir konkrečių praktinių klausimų, kaip pensijos paveldimos bei kas yra anuitetas. Taigi klausimą po klausimo lukštename su bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ vadovu Šarūnu Ruzgiu.
– Daug žmonių senatvei lėšas kaupia pensijų fonduose, dalis tai daro ir sudarę gyvybės draudimo sutartis. Kas nutiktų sukauptoms lėšoms, jei mirtis užsuktų anksčiau, nesulaukus pensijinio amžiaus? – paklausiau Š.Ruzgio.
– Jos būtų paveldėtos, kaip ir numato Civilinis kodeksas arba kaip savo turtą yra padalinęs žmogus savo testamente. Čia nėra jokių išlygų – notaras, kaip įprasta mirties atveju, sutvarko paveldėjimo dokumentus.
Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad yra atvejų, kai antrosios pakopos pensijų fonde žmonės būna sukaupę daugiau lėšų negu tam tikras įstatymais nustatytas dydis ir jau būna pasirašę pensijų anuiteto sutartį.
Tokiais atvejais paveldimumas priklausytų būtent nuo tos sutarties sąlygų.
– Kas yra šis anuitetas? Ir kam jis apskritai yra reikalingas?
– Anuitetas yra gyvybės draudimo bendrovių teikiama paslauga. Kada ir kaip tenka ja pasinaudoti, numato teisės aktai.
Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, žmogus, kuris sulaukė 62 metų ir išeina į pensiją, o antros pakopos pensijų fonde yra sukaupęs pinigų sumą, neviršijančią 17 tūkst. eurų, gali atsiimti šiuos pinigus kaip vienkartinę išmoką.
Jei šių tikslinių santaupų suma pensijų fonde yra maždaug 17-102 tūkst. eurų, privaloma pasirinkti gyvybės draudimo bendrovę ir su ja sudaryti pensijų anuiteto sutartį. Tik tai padaręs žmogus galės gauti pensijai sukauptų lėšų išmokas.
Jei sukaupta suma yra didesnė nei 102 tūkst. eurų, perviršis yra išmokamas žmogui į nurodytą sąskaitą – daroma prielaida, kad jis jau pakankamai apsirūpino lėšomis senatvei ir apribojimų šiai sukauptai sumai atsiimti nebėra.
Šiuo metu anuiteto paslaugas teikia trys gyvybės draudimo bendrovės. Galima sakyti, kad jos, garantuodamos išmokas „iki gyvos galvos“, apdraudžia pensijos sulaukusio žmogaus ilgaamžiškumo riziką.
– Ką tai reiškia?
– Apskaičiuota, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, vidutiniškai gyvena dar 17-20 metų. Tai įvertinusi draudimo įmonė teikia anuiteto pasiūlymą – mėnesines ar ketvirtines išmokas, mokamas iki gyvenimo pabaigos.
Sulaukęs pensinio amžiaus, žmogus gali įvertinti sąlygas, kurias siūlo trys gyvybės draudimo įmonės – „ERGO“, SEB ar „Bonum Publicum“ ir, pasirinkęs palankiausią pasiūlymą, pasirašyti anuiteto sutartį.
Tai padarius, sukauptos lėšos iš pensijų fondo pervedamos būtent tai gyvybės draudimo bendrovei, o pastaroji kas mėnesį arba kas ketvirtį žmogui moka pensijų išmokas.
– Ar tokiu atveju dingsta galimybė paveldėti draudikui pervestas lėšas?
– Anuitetas šiuo metu yra dviejų tipų. Vienas jų – standartinis. Tai lyg „Sodros“ pensija – žmogus gauna sutartą išmoką tol, kol yra gyvas. Po mirties jam neišmokėtų lėšų likutis nepaveldimas.
Kitas – tai garantuoto periodinio mokėjimo anuitetas. Jame numatyta penkių, dešimties ar penkiolikos metų garantijos tokiems mokėjimams sąlyga.
Pavyzdžiui, žmogus pasirašo sutartį penkiolikai metų, bet po kelerių metų miršta. Tokiu atveju paveldėtojai nustatytu periodiškumu gaus išmokas tol, kol sueis sutartyje nurodytas 15 metų terminas.
Jei žmogus gyvena ilgiau, jis, žinoma, gaus nustatyto dydžio periodines išmokas iki gyvos galvos.
– Ši anuiteto tvarka galios iki 2020-ųjų. O kaip ją palies pensijų reforma?
– Pirmiausia, keisis suma, kurią sukaupus teks įsigyti pensijos anuitetą.
Jei žmogus pensijų fonde bus sukaupęs ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų, visus juos galės atsiimti iš karto.
Jei suma bus nuo 3 tūkst. ir 10 tūkst. eurų, periodines išmokas Lietuvos banko nustatyta tvarka jam mokės pats pensijų fondas.
Jei sukauptos lėšos bus tarp 10-60 tūkst. eurų, bus privaloma įsigyti anuitetą. Jei suma bus didesnė nei 60 tūkst. eurų, perviršį bus galima gauti vienkartine išmoka.
– Kas teiks anuiteto paslaugas po pensijų reformos?
– Politikai nutarė, kad draudimo bendrovės nebegalės teikti tokios paslaugos, ir vienintelis anuiteto paslaugų teikėjas bus „Sodra“.
Ir toliau bus galima įsigyti dviejų tipų pensijų anuitetus. Standartinis išliks toks pat, kaip ir šiuo metu, o vietoj garantuotų periodinių mokėjimų anuiteto atsiras atidėtasis anuitetas.
Pagal numatytas sąlygas, sulaukus pensijos amžiaus 15 proc. sukauptos sumos reikės pervesti anuiteto paslaugos teikėjui atidėtajam anuitetui ateityje užtikrinti.
Likę 85 proc. turto liks pensijų fonde ir Lietuvos banko nustatyta tvarka periodiškai bus mokami žmogui tol, kol jam sukaks 85-eri.
O už tuos 15 proc. atidėtų lėšų bus galima įsigyti standartinį anuitetą. Išmokos pagal jį bus mokamos iki gyvenimo pabaigos, jos nebus paveldimos.
Tai yra tarsi „paskutinės mylios“ pinigai – garantuotos išmokos senatvėje.
Jei mirtis žmogų užkluptų galiojant atidėtojo anuiteto sutarčiai, sukauptos, bet dar neišmokėtos lėšos atitektų paveldėtojams. Tai – asmeninis turtas, kuris bus valdomas ir toliau investuojamas pensijų fondo sąskaitoje pagal pasirinktą strategiją.
Be to, net ir būdamas pensijoje žmogus galės rinktis – keisti fondus ar bendroves.
– Kodėl pensinio amžiaus sulaukęs žmogus negali pasiimti paties sukauptų pinigų ir naudoti juos savo nuožiūra? Kodėl valstybė tai reguliuoja?
– Laikomasi nuostatos, kad pats žmogus, tikėtina, netruktų išleisti pinigų ar išdalintų juos artimiesiems.
O tada, neturėdamas pensijos išmokų, galimai vėl prašytų valstybės kompensacijų, pavyzdžiui, būsto šildymo sąskaitoms padengti.
Socialiai tai būtų neteisinga. Nes jis turėjo sukaupęs tam lėšų, kurių dalį, taupant pensijai, pridėjo ir valstybė.
Žinoma, niekas negali atsakyti, kas tokiu atveju yra svarbiau konkrečiam žmogui. Bet įstatymu tokiems mokėjimams yra nustatyta tam tikra disciplina. Taip siekiama garantuoti nuolatines pajamas iki gyvos galvos.
– Ką daryti žmonėms, kurie šiemet ar kitąmet išeis į pensiją, kol jos reforma dar pilnai neįsigaliojo ? Atsiimti santaupas?
– Tai priklauso nuo sukauptos pensijų fonde sumos. Jau minėjau – jei lėšų sukaupta iki 17 tūkst. eurų, žmogaus valia rašyti ar ne prašymą joms atsiimti. Jei suma didesnė, tuomet teks rinktis anuitetą.
Bet jeigu žmogus dirbs ir toliau, jis ir toliau gali dalyvauti kaupimo sistemoje ir kaupti lėšas pensijų fonde. Tik pravartu atkreipti dėmesį į tai, pagal kokią sistemą – 2+2+2 ar 2+0+0 dalyvaujama kaupime.
– Tarkim, pagal sistemą 2+2+2.
– Tokiu atveju dirbantysis pats į pensijų fondą perveda 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Kiti 2 proc. pervedami iš „Sodros“. Dar 2 proc. sudaro šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio valstybės parama. Taigi žmogus gauna papildomų lėšų už tai, kad pats rūpinasi kaupimu.
Jei šiuo atveju kaupimo sutartį žmogus nutrauktų ir atsiimtų pinigus, netektų ir valstybės skatinamosios dalies.
– Kitąmet „Sodros“ pervedimų į pensijų fondus nebebus. Taigi netrukus teks rinktis, kaip kaupti pensijai. Į ką pravartu atkreipti dėmesį?
– Matematinė logika būtų tokia: kuo mažesnė alga, tuo labiau verta rinktis II pakopą.
Ją pasirinkus bus mokama papildoma paskata, – valstybės parama sudarys 1,5 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkio (VDU), paskaičiuoto per paskutinius keturis ketvirčius .
Antrąjį šių metų ketvirtį VDU, neatskaičius mokesčių, siekė 927 eurus.
Taigi, jei dirbančiojo alga yra 500 eurų ir jis į savo pensijų fondą perves 3 proc. lėšų – tai yra 15 eurų, valstybė pridės dar 1,5 proc. VDU dydžio priemoką.
Prognozuojama, kad kitais metais valstybės mokama paskata per mėnesį sudarys 16,4 euro. Mat VDU, kaip ir taikomas bazinio atlyginimo koeficientas, didės 1,289 karto.
Tai reiškia, kad paskata tokiu atveju sudarytų daugiau negu 100 proc. paties žmogaus mokamos įmokos.
Žinoma, algai didėjant, proporcingai mažėja santykinė paskatos reikšmė. Todėl labai daug uždirbantys žmonės, matyt, turės daugiau paskatų įvertinti ir III pakopos ar kitų taupymo instrumentų patrauklumą.
– Tad naujoji kaupimo pensijai sistema yra priimtiniausia socialiai jautriausioms dirbančiųjų grupėms?
– Taip, bet su sąlyga, kad pats žmogus net ir nuo santykinai mažų pajamų kaups lėšas ateičiai.
Apibendrinant reiktų pasakyti, kad II pakopą su nauju skatinimo būdu rinktis verta visiems, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Daugiau uždirbantiems ši paskata kiek mažesnė, tačiau vis tiek tai yra papildomi pinigai, patenkantys į asmeninę pensijos sąskaitą. Šalia jos III pakopa taip pat tampa vis reikšmingesnė, – patrauklesnė didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Nežiūrint į tai, rekomenduočiau kiekvienam asmeniui įvertinti savo galimybes ir pasinaudoti paskata kaupti abiejų tipų pensijų fonduose.
