Teisę į vienodas algas įrodinėja teisme

Ginčas į teismą persikėlė po to, kai šį birželį Darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija įpareigojo laikinojo įdarbinimo bendrovę „Manpower Lit“, samdžiusią EIGE dirbančius laikinuosius darbuotojus, pakelti jiems algas, kad šios prilygtų nuolat dirbančių darbuotojų algoms bei sumokėti jiems šį skirtumą už pusę metų – kiekvienam po maždaug 3 tūkst. eurų.

Šeši darbuotojai teigia, kad jų atlyginimų vidurkis sudarė per 700 eurų, tuo metu tos pačios kategorijos, tą patį išsilavinimą ir darbo patirtį turinčių nuolatinių darbuotojų – beveik 2 tūkst. eurų.

„Manpower“ atstovai tvirtina, kad nenusižengė europiniams reikalavimams, jog už vienodą darbą institucijoje būtų mokamas vienodas atlyginimas, nes darbuotojų funkcijos iš esmės skyrėsi.

Laikinosios įdarbinimo įmonės ir jos paslaugas įsigijusio EIGE atstovai, aiškindami, kodėl atlyginimai skyrėsi daugiau nei dukart, teisme siekia įrodyti, kad institute nėra tokių nuolatinių pareigybių, su kuriomis būtų galima palyginti laikinųjų darbuotojų atliekamą darbą.

Todėl laikinųjų darbuotojų atlyginimai buvo nustatyti atsižvelgiant į analogiškas pareigas Lietuvos darbo rinkoje, o ne ES institucijose.

„Mane labai nustebino, kad pakankamai sunku dėl lygybės kovoti lygybės institute, kuris turėtų ginti lygybės principus“, – teisme kalbėjo Vytautė Vailionytė, EIGE dirbusi beveik dvejus metus.

„Manpower“ verslo plėtros vadovė Gerda Baltrūnaitė teisme tikino, kad atrankos kriterijai į laikinas ir nuolatines statutines pareigas EIGE yra skirtingi, nes nuolatiniam darbui pačiame institute, kaip ir kitose europinėse įstaigose, keliami „žymiai griežtesni reikalavimai“, reikia laimėti konkursą.

Tiek ji, tiek EIGE atstovaujanti advokato padėjėja Justina Rakauskaitė pabrėžė, kad per tarpininkus įdarbinti trumpalaikiai darbuotojai atliko asistentų bei jaunesniojo specialisto pareigas – nedirbo savarankiškai, o vykdė tiesioginio vadovo nurodymus.

Tuo metu kai kurie asmenys, vėliau įdarbinti kaip tarnautojai, užduotis atlieka savarankiškai, didėja jų atsakomybė ir reikalavimai jiems.

„Natūralu: jie dirba daugiau laiko EIGE, įgija daugiau patirties, jų kvalifikacija keliama“, – aiškino G. Baltrūnaitė.

Savo ruožtu EIGE teisininkė pripažino, kad teoriškai įmanoma situacija, kai tiek laikinojo, tiek ir nuolatinio darbuotojo kvalifikacija yra vienoda ir jiems būtų mokamas vienodas atlyginimas.

„Jei yra darbuotojas, kuris atlieka tokias pat darbo funkcijas, tokiu pačiu statusu dirbantis, natūralu, kad jis turi gauti tokį pat atlyginimą. Tačiau šioje situacijoje taip nebuvo“, – tikino ji.

Redas Vilimas, vienintelis iš grupės šiuo metu tebedirbantis institute, čia atėjo 2016-ųjų spalį. Vyras teigia, kad yra net keli „gyvi pavyzdžiai“, kuomet vietoje institutą paliekančių statutinių darbuotojų už daugiau nei dvigubai mažesnę algą buvo įdarbinami laikinieji.

„Mūsų visų suvokimu, tai yra biudžeto taupymas, kadangi tokiems darbuotojams reikia gerokai mažesnių atlyginimų. Kitaip tariant, buvo nuspręsta panaikinti tą nuolatinę darbo vietą, kurią užims trumpalaikis darbuotojas“, – aiškino jis.

Anot R. Vilimo, darbuotojai pasidomėjo kitų Europos Sąjungos institucijų praktika: Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos (Eurojust), Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro (BEREC-EERRI)

„Bet iš daugelio agentūrų sulaukėme atsakymų, kad atlyginimai mokami tokie pat, kaip kad būtų įdarbinami nuolatiniai žmonės“, – sakė jis.

Anot G. Baltrūnaitės, laikiniesiems darbuotojams nėra keliami griežti kvalifikacijos reikalavimai, t.y. darbo patirtis, išsilavinimas – jie daugeliu atveju nurodomi tik kaip privalumas.

Ji tvirtino, kad 5,20 eurų valandinis darbo užmokestis darbuotojams nustatytas atsižvelgiant į nustatytą EIGE biudžetą ir pageidaujamų pareigybių skaičių.

Ji patikino, kad kvalifikaciją atitikę besidarbinantieji buvo supažindinami su visomis sąlygomis, ypač su tuo, kad įdarbinami laikinai, t.y. metams „už atlyginimą ne didesnį, nei sutarta su darbuotoju tam laikotarpiui“.

Anot G. Baltrūnaitės, pagal „Manpower“ sutartį su EIGE, nustatytas maksimalus įdarbinimo biudžetas – 600 tūkst. eurų per ketverius metus, tačiau tiksli suma esą tvirtinama kasmet su EIGE biudžetu, įvertinant darbuotojų poreikius.

Ji paaiškino, kad būtent todėl kiekvienais metais sutartys su darbuotojais pratęsiamos, bet tiksli termino pabaiga sutartyse nebuvo nurodoma – apie tai darbuotojai informuojami žodžiu.

„Manpower“ atstovės teigimu, laikinieji darbuotojai buvo skatinami institute darbintis tiesiogiai, o viena laikinoji patarimu pasinaudojo ir laimėjo EIGE skelbtą konkursą.

Ji tvirtino, kad daliai laikinųjų darbuotojų užmokesčiai padidinti atsižvelgiant į atlyginimų, mokestinės aplinkos pokyčius Lietuvoje.

Tuo metu J. Rakauskaitė pabrėžė, kad laikinųjų pagalbinių darbuotojų poreikis labai priklauso nuo laikino darbo krūvio padidėjimo, t.y. vykstančių konferencijų, padidėjusių pirkimų ir kitų užduočių,

„Natūralu, kad jokio ilgalaikio įsipareigojimo prieš darbuotojus EIGE negalėjo prisiimti“, – aiškino ji.

„Tai netiesa, – BNS tikino EIGE tebedirbantis R. Vilimas. – Žmonės, kurie laikinai dirba ir jų kontraktai baigiasi arba jie nusprendžia išeiti patys, į jų vietą automatiškai yra prieš kelias savaites priimami kiti laikinieji žmonės, kad išeinantieji juos apmokintų.

Tai trumpalaikės pareigos realiai neturėtų egzistuoti, nes jas perima kiti žmonės“.

Teismas atmetė EIGE atstovės prašymą apklausti visus darbuotojus atskirai, nematydamas tam pagrindo. Jie bus apklausti kitame teismo posėdyje.

„Manpower“ ir EIGE atstovai to reikalavo akcentuodami, kad darbuotojai atliko labai skirtingus darbus, kuriems taikomi skirtingi patirties, išsilavinimo reikalavimai, tad ginčų komisijos paskirtas vienodas kompensacijas vadina nelogišku sprendimu.