ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“.
Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaidas, kad tokios mokyklos dalytųsi patirtimi su silpnesnėmis. Iniciatyvai numatytos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, jos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Pinigai mokyklas turėtų pasiekti jau kitąmet ir bus skiriami dvejus metus.
„Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.
Tarp atrinktų pavyzdinių mokyklų – penkios Klaipėdos, keturios Kauno, trys Šiaulių, po dvi Panevėžio ir Vilniaus mokyklas, taip pat Rokiškio, Ukmergės, Šilutės, Ignalinos ir kitos ugdymo įstaigos. Tarp „silpnųjų“ mokyklų – 14 Vilniaus miesto savivaldybės, 10 Vilniaus rajono įstaigų, septynios Šakių rajono, šešios – Šilalės rajono ir kitos, daugiausia regionų mokyklos.
Pasak ŠMM, silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, tai yra skiriamas didesnis krepšelis, nei stipriosioms, nes jos įgyvendins daugiau veiklų.
Lėšos bus skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti.
Tikisi gerinti moksleivių pasiekimus
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikisi, kad kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių.
„Tai pat prisidės ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – komentare BNS sakė viceministras.
Pasak jo, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški – didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.
„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė.
Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją: geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sakė G.Kazakevičius.
Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, su savivaldybe bei projekto vykdytoju turės parengti dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Mokyklos turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.
Prioritetas – gaunantiems maitinimą
Mokyklas atrinko speciali komisija, susidedanti iš ŠMM, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovų.
Tarp taikytų atrankos kriterijų – reikalavimai, kad mokyklose būtų ne mažiau nei 120 mokinių, jos neturėtų jungtinių 5-8 klasių, nevykdytų šių klasių moksleivių atrankos pagal pasiekimus.
Skirs ir stipriausioms
Į stipriųjų mokyklų sąrašą pateko įstaigos, kurių jungtinio ugdymo pasiekimų rodiklio reikšmė arba brandos egzaminų rezultatai yra tarp aukščiausių šalyje, ne seniau nei prieš penkerius metus atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.
Silpnųjų mokyklų sąraše atsidūrė mokyklos, kurių pasiekimai prasčiausi.
Tiek stipriųjų, tiek silpnųjų mokyklų atrankai didelės įtakos turėjo ir didesnis nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių skaičius.
Numatytoms savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, likusius 15 proc. jos turės skirti iš savo biudžetų. Vėliau savivaldybėms lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai.
Po metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.
Autorius: Ignas Jačauskas
