Taip manė ir savo „Swedbank“ banko sąskaitą 700 eurų nusprendusi papildyti vilnietė Kristina Jugulytė, kuri, pinigų įnešimo metu sutrikus bankomato veiklai, prarado 100 eurų.
Banko atsakymas ją šokiravo – atstovai nesutikę pateikti įrašo, kuriame matytųsi, kiek pinigų moteris dėjo į bankomatą, jie patarė gerai pagalvoti, ar klientė iš tiesų nepersiskaičiavo.
Bankomatas „prarijo“ pinigus
K.Jugulytė lrytas.lt pasakojo, kad spalio mėnesio pradžioje, nusprendusi įsidėti grynuosius į savo banko sąskaitą sostinės Vokiečių gatvėje esančiame „Swedbank“ banko padalinyje, susidūrė su nemalonia situacija.
Iš viso ji turėjo 700 eurų, tiksliau, penkias kupiūras po 100 Eur ir keturias po 50 Eur.
„Pirmu kartu į bankomatą sudėjau visus banknotus, nes pagal taisykles galima dėti iki dešimties banknotų, o pas mane buvo devyni, tad nustatyto kiekio neviršijau.
Bankomatas perskaičiavo pinigus ir grąžino man atgal penkis banknotus po 100 Eur, ekrane pasirodė užrašas, kad į sąskaitą bus pervedama 100 Eur.
Paėmusi pinigus ir supratusi, jog trūksta 100 Eur (dviejų kupiūrų po 50 Eur), bandžiau bankomate atšaukti operaciją, bet pinigai buvo įskaityti ir operacija baigta“, – pasakojo vilnietė.
Ji iš karto kreipėsi į banko administratorę, tačiau moteriai buvo atsakyta, kad kartais taip nutinka ir neįskaityti pinigai atsiranda inkasavimo metu. Darbuotoja paaiškino, kad pastaruoju metu bankomatų veikla dažnai sutrinka ir pasiūlė klientei kartu patikrinti sąskaitos likusį ir įsitikinti, kad dingę 100 eurų tikrai nebuvo įskaičiuoti į jos sąskaitą.
Sugrįžus prie bankomato, trūkstamos sumos sąskaitoje vis dar nebuvo, todėl administratorė pasiūlė K.Jugulytei parašyti pretenziją bankui ir laukti atsakymo.
Pinigų grąžinti nesiruošia
„Į mano pretenziją bankas atsakė neigiamai – jų duomenimis, man buvo grąžintos dvi neatpažintos 50 Eur vertės kupiūros, inkasavimo metu pinigų pertekliaus nerasta, todėl mano pretenzijos nepatenkina.
Tada parašiau skundą prašydama banko pateikti įrodymus, kuriais remiantis jie tvirtina, kad man buvo grąžintos dvi kupiūros po 50 Eur. Bankas atsakė, jog vaizdo kameros neužfiksavo, kokios vertės ir kiek kupiūrų man buvo grąžinta“, – pasakojo vilnietė.
Ji dar mėgino tartis, kad banko atstovai suteiktų jai vaizdo įrašą, kuriame matosi visa įvykių seka, tačiau bankas nesutiko to padaryti, teigdamas, kad filmavimo medžiaga yra konfidenciali informacija.
„Norime užtikrinti, kad iš vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti, kiek vienetų banknotų jūs dėjote į bankomatą, tačiau šis įrašas patvirtina, jog į bankomatą banknotus įdėjote prieš tai jų pati neperskaičiavusi.
Apgailestaujame dėl jūsų patirtų nepatogumų ir rūpesčių, tačiau neturime pagrindo patenkinti jūsų prašymo grąžinti jūsų nurodytą 100 Eur sumą“, – rašoma oficialiame banko atsakyme K.Jugulytei.
Jau mėnesį pinigų neatgaunanti ir situaciją vis dar besiaiškinanti moteris teigė nusivylusi banko komunikacija, nes, anot jos, galiausiai problemą nagrinėjantys darbuotojai pradėjo meluoti ir teikti neteisingą informaciją savaip interpretuodami situaciją, o kai K.Jugulytė dėl to pasiskundė, darbuotojai pasiteisino žmogiškojo faktoriaus klaida.
Papildomų kupiūrių nerado
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius lrytas.lt komentavo, kad šiuo minimu atveju, kaip ir įprastai per grynųjų pinigų įnešimo operacijas, bankomato inkasavimas ir lėšų įskaitymas į sąskaitą buvo fiksuojami ir įrašomi banko mokėjimo kortelių aptarnavimo informacinėse sistemose.
Tačiau jis teigė apgailestaujantis dėl susidariusios situacijos, nes, anot jo, atlikus detalų patikrinimą ir peržiūrėjus turimus duomenis jokių sulaikytų neatpažintų ir į sąskaitą neįskaitytų kupiūrų nebuvo rasta.
„Per vieną dieną mūsų banko bankomatuose atliekama daugiau nei 95 tūkstančiai grynųjų pinigų operacijų. Tokie atvejai, kai, kliento manymu, jo įnešti pinigai yra neįskaitomi į sąskaitą ir negrąžinami, pasitaiko labai retai.
Tokioje situacijoje atsidūrusiems klientams visada rekomenduojame pabandyti atkurti savo veiksmų eigą prieš įnešant pinigus į bankomatą. Mūsų patirtis rodo, kad tai padarę didelė dalis klientų savo pretenzijas atsiima.
Bet kokiu atveju norime patikinti, kad kiekvieną tokį atvejį nuodugniai ištiriame ir apie galutinį banko sprendimą informuojame klientus asmeniškai“, – tikino banko atstovas.
Ragina nepasiduoti
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys aiškino, kad tokiose situacijose, kuomet nepavyksta susitarti su banku, žmonės turėtų kreiptis į Lietuvos banką (LB), nes jis gali gauti vaizdinę medžiagą, kurios bankas nesuteikia klientams.
Tačiau, jo teigimu, net ir tuomet jų problema nebūtinai bus išspręsta.
„Kai reikalas liečia stambesnio masto dalykus, tai LB mėgsta palaikyti bankų pusę klientų nenaudai – deja, tokia yra skaudi realybė.
Tačiau smulkių ginčų atveju, LB ir bankai gali pernelyg nesismulkindami pripažinti banko apsileidimą ir kliento teisybę“, – komentavo K.Kupšys.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji juriskonsultė Jūratė Skripkiūnaitė teigė negalinti komentuoti šios situacijos, nes nežino visų jos aplinkybių.
Tačiau, jos teigimu, pirmiausiai su tokia problema susidūręs asmuo turėtų bandyti kreiptis į savo banką ir aiškintis situaciją bei prašyti grąžinti pinigus.
„Jei bankas per 15 dienų neatsako arba jo sprendimas žmogaus netenkina, tuomet kviečiame kreiptis į Lietuvos banką, pateikiant prašymą nagrinėti vartojimo ginčą“, – patarė ji.
