Tai reiškia, kad bankams būtų lengviau parduoti nemokias paskolas trečiosioms šalims. O skolų supirkėjai, naudodami „Europos pasą“, įgytų laisvę veikti visos Europos mastu, taip išvengdami šalyse galiojančių reglamentų.
Tokia tvarka gali lemti tai, kad nemokūs paskolų mokėtojai gali susidurti su dideliu tokių fondų spaudimu, arba be didesnių diskusijų iš žmonių gali būti atimtas net ir užstatytas turtas.
Veikla nebūtų reguliuojama
Kaip penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys, žiūrint į tokias direktyvas aišku, kad čia paprasčiausiai siekiama padaryti geresnes sąlygas bankams skolinti lėšas.
„Norima visos Europos mastu sukurti antrinę neveiksnių paskolų rinką. Ketinama leisti į Europą ateiti dideliems žaidėjams, pirmiausia iš JAV, kurie įsigytų bankų turimus neveiksnių paskolų portfelius. Neramina tai, kad veikdami „Europos paso“ pagrindu šie fondai išvengs tos šalies, kur jie faktiškai veiks, priežiūros institucijų dėmesio.
Jie bus reguliuojami tik toje šalyje, kur bus formaliai įsisteigę. Turime daugybę pasaulinės praktikos pavyzdžių, kaip veikia skolų „išmušėjai“. Ne veltui jie dar vadinami „maitvanagių fondais“, – sakė specialistas.
Neveiksnios paskolos – tai skolininkų pradelstos, „blogos“ paskolos. Šiuo metu tokių paskolų Lietuvos bankai turi sukaupę už maždaug 330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. viso namų ūkiams suteiktų paskolų portfelio.
Anot vartotojų gynėjo, siūlomoje direktyvoje nenumatyta jokių saugiklių skolininkams. Įvairių Europos šalių, o kartu ir Lietuvos, vartotojų organizacijos siekia, kad tokie saugikliai direktyvoje atsirastų.
„Visų pirma, siekiame, kad skolų supirkėjai negalėtų veikti „Europos paso“ pagrindu, o turėtų steigti juridinį vienetą toje šalyje, kurioje jie ketina vykdyti savo veiklą.
Taip jie būtų prižiūrimi ir reguliuojami vietos institucijų. Dabartiniame direktyvos projekte tokia galimybė nėra numatyta. Tai labai smarkiai paveiks finansinių sunkumų patiriančių vartotojų pozicijas“, – teigė K. Kupšys.
Gali imtis „išmušinėjimo“
Anot K.Kupšio, bankai turi būti skatinami, pirmiausia, išnaudoti visas galimybes dirbti su klientu, kad šis vis dėlto pats grąžintų bankui paimtą paskolą, be „maitvanagių fondų“ įsikišimo.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse paskola tampa neveiksni, kai bankas tris mėnesius iš eilės negauna jokių įnašų. Nauja direktyva leistų bankui iš karto, neįspėjus kliento, tokia paskola atsikratyti, neatsižvelgiant į paskolą paėmusio žmogaus situaciją.
„Gali atsitikti taip, kad tris mėnesius pradelsus grąžinti paskolą, vieną dieną į Jūsų pašto dėžutę pradės plūsti laiškai su raginimais ar net grasinimais kuo greičiau grąžinti paskolą, tarkime, Maltoje įsikūrusiai įmonei, antraip bus parduotas Jūsų namas ar butas, kuris buvo užstatytas imant paskolą“, – aiškino K. Kupšys.
Anot LVOA atstovo, užuot padėję žmogui įveikti krizinį laikotarpį, suteikę kredito atostogas ar suplanavę naują paskolos grąžinimo grafiką, bankai įstumtų buvusį savo klientą į nejautraus tarptautinio finansų verslo rankas.
„Labai abejoju, kad koks nors Delavero valstijos fondas, įsisteigęs Europos šalyje su silpnesne priežiūra, bus dėmesingas negalinčiam grąžinti paskolos Lietuvos vartotojui. Juk tokio verslo tikslas – kuo greičiau atgauti už neveiksnių paskolų portfelį sumokėtus pinigus, – sakė Kęstutis Kupšys. – Delavero fondui nerūpės nė jo reputaciniai praradimai, jei kartais klientas dėl jo atžvilgiu taikomų priemonių imtų skųstis savo šalies priežiūros institucijoms arba viešojoje erdvėje“, – sakė jis.
Didės skurdas, socialinė atskirtis
Pasak K. Kupšio, tokios vartotojus ginančių organizacijų baimės yra pagrįstos patirtimi daugelyje ES šalių, tačiau, jo teigimu, ir Lietuvoje sklando istorijos, kaip skolų išmušėjai, apsimetę policininkais, atėję į jų namus su policijos uniformas primenančia apranga, gąsdina bankams įsiskolinusius klientus, reikalaudami tučtuojau paskolas grąžinti.
„Bankai, sakydami, kad blogosios paskolos stabdo naujų paskolų išdavimą, o kartu ir ES ekonomikos augimą, nori apsaugoti savo verslą. Tačiau kodėl tai turi būti daroma didinant patiriančiųjų nepriteklių gretas?
Po tokios direktyvos priėmimo augs socialinė atskirtis, didės skurdas. Nacionalinės vyriausybės neturėtų sutikti, kad sunkumų patiriantys jų šalių piliečiai būtų skriaudžiami užsienio kompanijų“, – įsitikinęs LVOA tarybos narys.
„Tai gali paliesti nuo 29 iki 30 proc. Lietuvos žmonių, kurie gyvena ties skurdo riba ir tada apginti savo teises gali būti dar sudėtingiau“, – sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė ir pabrėžė nesiūlanti stabdyti direktyvą, paprasčiausiai, anot jos, reikėtų susidėti tam tikrus saugiklius.
Dėl tokio reglamento gali būti susitarta artimiausiu metu.
