Emigrantų perlaidoms iškilo grėsmė: kas laukia Lietuvoje gyvenančių jų artimųjų

Pastaraisiais metais fiksuojamas sumenkęs emigrantų perlaidų skaičius į Lietuvą ir tai pirmiausia siejama su krintančiu svaro sterlingo kursu. 

Ekonomistai pabrėžia, kad kursas gali kristi dar labiau, o iš giminaičių emigracijoje pinigus gaunantys lietuviai sako, kad be paramos iš užsienio vargiai išgyventų.

Kauno oro uostas. Iš JK parskrendančio sūnaus laukianti Zita iš Kelmės rajono nesulaikė ašarų: „Laukiame sūnaus. Metus nesimatėme.“ 

14 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ir dirbantis sūnus kaime gyvenantiems tėvams nuolatos finansiškai padeda.

„Padeda. Jeigu ne jis, tai kaip mes gyventume?“ – neslėpė moteris.
 
Dukros, sūnaus ir marčios, gyvenančių Londone, laukė ir panevėžietis Vytautas. Jie taip pat padeda Lietuvoje likusiems tėvams.

„Atsiunčia visko: ir pinigų, ir dovanėlių. Jeigu ne vaikai, mes su žmona jau seniai būtume badu numirę“, – kalbėjo panevėžietis.

Emigrantų į Lietuvą siunčiamos piniginės perlaidos padeda ne vien tik Zitai su vyru. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pastaraisiais metais į Lietuvą kasmet atsiunčiama maždaug 1,1 mlrd. eurų. Anot ekonomisto Žygimanto Maurico, svarbiausia artimųjų piniginė parama – miestelių ir kaimų gyventojams.

„Vilniui ar Kaunui, kurių BVP pastaruoju metu augo po 4 proc., tos perlaidos nėra tikrai svarbus pajamų šaltinis. Jis yra pakankamai reikšmingas, bet nėra labai svarbus.  Tačiau jei pažvelgsime į regionus, tai drįsčiau teigti, kad ten tas santykis yra visiškai kitoks. Manau, būtent perlaidos visų apskritai pajamų galėtų sudaryti iki penktadalio ar netgi iki trečdalio“, – svarstė ekonomistas.

„Sūnus daug padeda. Gyvename kaime. Iš savo pensijos mes negalime nusipirkti paršiuko,  kainuojančio 70 eurų. Mums neužtenka pinigų. Paskambiname sūnui ir paprašome: „Būk geras, vaikeli, atsiųsk paršiukams pinigų. Tik taip, nes kitaip neįmanoma, žinokit. Neįmanoma“, – graudinosi Kelmės rajono gyventoja Z.Vaizbergienė.

Pastaruoju metu stringant „Brexit“ deryboms tarp JK ir ES, neaiški ateitis smukdo svaro kursą. Dėl to menksta ir emigrantų siunčiamų perlaidų vertė.

„2016 m. perlaidos iš JK atsiriekė bene penktadalį viso perlaidų srauto į Lietuvą, o pernai ši dalis smuko bene iki 15 proc. Tai jei visas fizinių asmenų siunčiamų perlaidų srautas siekia apie 1,1 mlrd. eurų, tai tas srautas iš JK yra maždaug 170 mln. eurų“, – komentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Andrius Škarnulis.
 
Ekonomistas Ž.Mauricas neatmeta galimybės, kad svaro kursas euro atžvilgiu gali kristi stipriai – galbūt netgi panašiai, kaip krito po „Brexit“ referendumo.

JK ir ES derybininkai niekaip nesusitaria, kaip atrodys abiejų pusių bendradarbiavimas po išsiskyrimo. Skelbiama, kad kol kas derybos įstrigusios aklavietėje.

„Eisma prie konteinerio, kaip ir visi... Kaip kitaip?“ – baimės dėl ateities neslėpė Z.Vaizbergienė.

„Žvelgiant į tai, kaip rieda mūsų ekonomikos garvežys, tai žinia yra aiški: ekonomika šiuo metu išgyvena pakilimą, ateinančiais ir dar kitais metais yra prognozuojamas gan spartus darbo užmokesčio augimas, kuris kainų augimą viršys 2–3 kartus. 

Taigi, gyventojų perkamoji galia turėtų didėti. Net ir mažėjančios giminaičių iš užsienio perlaidos turbūt nėra tokios skausmingos, nes algos Lietuvoje tikrai sparčiai auga“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams aiškino Lietuvos banko atstovas A.Škarnulis.

Lietuvos banko teigimu, daug piniginių perlaidų į Lietuvą atkeliauja ir iš Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Norvegijos.