Pirkėjai Turkijoje šluoja ne tik suvenyrų lentynas. Jie į lagaminus krauna rūbus, avalynę, keliskart pigiau perka kompiuterinę techniką, mobiliųjų telefonų įrangą. Kad viską būtų galima sutalpinti, vietoje pasirūpina ir didesniais lagaminais.
Štai Turkijos prekyvietėse netrūksta ne tik prekių, bet ir pirkėjų. Pavyzdžiui, skaros čia kainuoja 10 lirų, o tai yra mažiau nei 2 eurai. Kai nukrito liros kursas, pirkėjai sako specialiai važiuojantys į Turkiją apsipirkti.
„Kainos labai priimtinos, štai šis šalikėlis kainuoja 5 liras, o tai yra mažiau nei doleris“, – apžiūrinėdama spalvingą šalikėlį džiaugėsi turistė iš Azerbaidžano.
Suvilioti mažų kainų, turistai vietoj kultūros objektų ar ekskursijų dažnai renkasi apsipirkimą turgavietėse ir prekybos centruose. Tai lemia, kad į namus jie grįžta prikimštais lagaminais.
„Atvažiavau iš Kazachstano. Mane stebina, kad čia tokios mažos kainos. Pavyzdžiui, papuošalai. Pas mus jie trigubai brangesni, o yra beveik tokie pat kaip čia. O čia viskas triskart pigiau.
Man patiko šis rankų darbo papuošalas. Jis čia kainuoja keturis dolerius, o pas mus mažiausiai 15 dolerių ar net daugiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė kita turistė iš Kazachstano.
„Dauguma suknelių, kurias dėvime Senegale, atvežamos iš Turkijos. Dabar žvalgomės sunkelių, o jei ką pamatysiu įdomaus, irgi nusipirksiu. Čia viskas tris kartus pigiau – už ką Senegale reikia mokėti 30 dolerių, čia kainuoja tik 10“, – pritarė turistė iš Senegalo Aisha Stu.
Nuo metų pradžios Turkijos lira nuvertėjo kone perpus. Dabartiniu kursu vienas doleris keičiamas į šešias, euras – į septynias liras.
Apsipirkti geriausia turistų mažiau lankomose vietose. Ten kainos dažniausiai nurodytos vietine valiuta, o ne doleriais ar eurais. Žinovai sako, kad dabar klestėjimo metas prekybininkams, kurie iš Turkijos veža prekes į Europą, Rusiją, Afriką.
Tiesa, po prekybos centrus vaikštantys turkai dėl pasikeitusio dolerio kurso galvos nesuka. Sako, kad nei atlyginimai, nei kainos nepasikeitė, o viskas kainuoja tiek pat, kiek ir ankščiau, nebent pabrango produktai, kurie į Turkiją atvežami iš užsienio šalių.
„Vietiniai nenaudoja dolerio ar euro. Žmonės dolerių ar eurų perka tik norėdami padovanoti artimiesiems per vestuves arba nusprendę taupyti – tada liras keičia į eurus ar dolerius ir taupo. O perka viską taip pat, kaip ir pirko“, – sakė vietinis Turkijos verslininkas Ramanazas Oztrukas.
Nuvertėjanti Turkijos lira džiugina turistus, bet varo į neviltį dideles šalies bendroves. Verslininkai, pasiskolinę užsienio valiutomis, kas mėnesį privalo grąžinti vis didesnes sumas.
Investuotojai prašo, o ekonomistai pataria didinti bazinę palūkanų normą ir žaboti išvešėjusią infliaciją.
Tiesa, griežtai „ne“ taria Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Kalbėdamas verslininkams jis teigė, kad palūkanų normos yra blogio tėvas ir motina.
