„Už lango – sugrįžusi vasara, o bute pleška radiatoriai. Praneša šilumą iki 18 laipsnių, kam tas šildymas?“ – piktinosi Vilniaus Antakalnio mikrorajono gyventoja Laima.
Ji mėgino skambinti daugiabučio administratoriui, tačiau jos skambutį nukreipė į skambučių centrą, tada kažkas nesuveikė, tad jai nepavyko šios problemos išspręsti.
„Šilumininkai nori mums patuštinti kišenes. Juk žmonės turės mokėti už tai, ko nereikia. Buvo kelios šaltos dienos, bet juk meteorologų prognozės rodė, kad vėl ateis šiluma, tad kam reikėjo tą šildymo sezoną pradėti? Vaikų darželiuose galbūt to ir reikėjo, bet gyvenamuosiuose namuose jo pradžią buvo galima ir pavėlinti“, – kalbėjo Laima.
Ji sakė penktadienio rytą laikiusi net pravirą langą.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Natalijos Kutyš, pastato šilumos punkto darbo režimą reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas.
„Jis privalo užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose higienos normose nustatytą patalpų temperatūrą, jeigu pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tą reguliuoti.
Didžiojoje daugumoje Vilniaus miesto daugiabučių namų šilumos punktai yra automatizuoti, t. y. šilumos punktuose yra sumontuoti valdikliai, kurie užtikrina optimalų šilumos vartojimą“, – sakė specialistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jeigu sulaukiama gyventojų nusiskundimų dėl per aukštos patalpų temperatūros (šildymo sezono metu norma 18-22 C), jie turėtų kreiptis į pastato valdytoją: bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį arba administratorių arba prižiūrėtoją.
„Prižiūrėtojas šiuo atveju gali sumažinti šildymo sistemos temperatūrinį grafiką. Yra galimybė tą daryti net valandomis. Taip pat gali būti nesubalansuota pastato šildymo sistema, dėl ko gali būti perkaitinamos atskiros pastato patalpos. Subalansuoti šildymo sistemą turi prižiūrėtojas.
Sprendimus dėl pastato šildymo priimą pastato butų ir kitų patalpų savininkai balsu dauguma. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose tokių sprendimų priėmimą teisės aktuose nustatyta tvarka organizuoja valdytojai“, – situaciją komentavo N.Kutyš.
