Brangsta gamtinės dujos. Kyla ir anglių kainos. Nors pastaroji žaliava mūsų elektrinėse nedeginama, bendras kuro kainų šuolis jau kirto ir Lietuvai – nuo balandžio elektros kaina biržoje padidėjo 47 procentais.
Prisidėjo ir tai, kad teko remontuoti „Nord Balt“ jungtį, kuria anksčiau atitekėdavusi elektra iš Švedijos būdavo pigesnė, nei gaminama pas mus. Tačiau šiais metais ir švedams nesaldu – nuo balandžio iki rugpjūčio kaina pakilo 43 proc., Latvijoje – 47 proc., Estijoje – 39 proc.
Mažai kas abejoja, kad nuo kitų metų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pabrangins elektrą buitiniams vartotojams. Tačiau šuolis tikrai nebus toks, koks laukia biržoje ar iš tiekėjų ją perkančių verslo įmonių.
Ramūs gali būti ne visi
Lietuvos įmonės elektrą ir dujas perka energijos biržoje, kuri su tiekėjais sudaro šių išteklių tiekimo sutartis.
Nepriklausomo elektros tiekėjo bendrovės „Enefit“ pardavimų vadovė ir valdybos narė Žana Klusovskienė tvirtino, kad įmonėms, kurios yra sudariusios ilgalaikes sutartis, dėl išaugusių rinkos kainų nerimauti nereikia.
Tačiau bendrovės, kurių sutartys su tiekėjais baigsis šių metų pabaigoje, jau turėtų nusiteikti, kad elektros kaina joms bus gerokai aukštesnė nei praėjusiais metais.
„Jeigu elektros energija įmonės gamybos savikainai labai svarbi, tai neišvengiamai turės įtakos visai jos veiklai.
Kita vertus, galbūt dėl to bendrovė pradės labiau domėtis energijos efektyvumo sprendimais, o pasenusią įrangą gali nuspręsti greičiau pakeisti naujesne ir našesne“, – svarstė Ž.Klusovskienė.
Jau moka daug brangiau
Kai kurios įmonės jau pajuto, kad elektros kainos gerokai pakilusios. Antai prekybos tinklas „Maxima LT“ praėjusiais metais, kai biržoje buvo palankesni elektros tarifai, už tiekėjų parduotą energiją sumokėjo per 14 mln. eurų. Šiais metais, elektrai pabrangus, išlaidos gali siekti net 17 mln. eurų.
„Elektros energija šiais metais mums brango jau du kartus – iš pradžių 7, paskui – 14 eurų už megavatvalandę.
Smarkiai išaugus energijos kainoms turėjome dar labiau efektyvinti veiklą, persvarstyti ir kaip įmanoma labiau optimizuoti kitus veiklos procesus, kad energijos brangimas neturėtų jokios įtakos galutinei prekių kainai mūsų parduotuvių lentynose“, – aiškino bendrovės generalinė direktorė Kristina Meidė.
Įtakos turėjo daug kas
Elektros kainų augimą nulėmė keli sutapę veiksniai. Šįmet dėl karštų ir sausų orų Skandinavijos regione sumenko hidroelektrinių pajėgumai.
Kita priežastis – gerokai išaugusios taršos leidimų kainos. Nuo 2018-ųjų pradžios jos išaugo apie keturiskart ir pasiekė apie 22 eurus už toną anglies dvideginio.
Ž.Klusovskienės nuomone, nors artimiausioje ateityje elektros kainos smarkiai kilti nebeturėtų, leistis irgi vargu ar galės. Jų sumažėjimo regione galima tikėtis nebent 2019 metų pabaigoje, kai Suomijoje bus paleista nauja atominė elektrinė.
„Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas irgi svarstė, kad netrukus galima tikėtis stabilesnių kainų.
Sujudimas kilo pas kaimynus
Elektros kaina smarkiai pakilo ir Lenkijos biržoje, todėl kaimyninės šalies ekonomistai prognozuoja, kad dalis įmonių kitąmet pristabdys atlyginimų didinimą, o kai kurioms gali tekti pabranginti paslaugas ar prekes.
Vietos medienos pramonės įmonės skelbia, kad joms siūloma kitais metais elektrą pirkti keturiasdešimčia procentų brangiau.
Tuo metu maisto parduotuvių tinklus „Sezam“ bei „Nasz Sklep“ valdančiai įmonei „Special“ buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl 70 procentų brangesnės elektros pirkimo. Mokėjimai už elektrą sudaro penktadalį „Special“ išlaidų, tad pabrangimą bus siekiama kompensuoti mažiausiai vienu procentu padidinant prekių kainas.
Baiminasi ir vokiečiai
Nerimas kilo ir ES ekonomikos milžine vadinamoje Vokietijoje – vietos verslas šįmet vidutiniškai mokėdavo apie 30 eurų už megavatvalandę, o kitąmet prognozuojama jau 50 eurų kaina.
Vokietijos energetikos ir vandens tiekimo sąjunga užsiminė, kad valstybė galėtų sumažinti elektrai taikomus mokesčius.
Šios organizacijos vadovo Stefano Kapfererio nuomone, jie gali būti nuleisti iki minimalaus ES reikalaujamo lygio – 0,01 cento už kilovatvalandę.
Šiuo metu elektros mokestis siekia 2,05 cento už kilovatvalandę, o valstybės iš jo per metus surenka apie 7 milijardus eurų.
„Palyginti su visa ES, Vokietijoje namų ūkiai itin daug sumoka su elektra susijusių mokesčių, muitų ir rinkliavų“, – spiegel.de citavo S.Kapfererį.
Patarimas – patiems tapti gamintojais
Komentuoja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narė, „Comfort Heat“ vadovė Vida Mozūriūnienė:
„Elektros kainos biržoje iš tiesų pakilo dar ne taip drastiškai. Žinoma, kai per metus jos padidėja 30 procentų, tai atrodo labai daug. Vis dėlto praėjusiais metais elektra buvo pigiausia nuo 2012-ųjų.
Kai kainos kyla nuo žemiausio taško, dar nėra taip blogai. Be to, Lietuvai prisijungus prie „Nord Pool“ jos gerokai sumažėjo.
Tačiau bet kuriuo atveju kainų šuoliai nėra malonūs nei gyventojams, nei verslui. O būdų, kaip jų išvengti, tikrai yra. Vienas jų – saulės energijos panaudojimas.
Lietuvos įstatymai šiuo atžvilgiu tikrai nėra prasti, galima gaminti elektrą saulės moduliais ir atiduoti ją saugoti į tinklus. Be to, įmanoma pasinaudoti ir ES parama.
Tai nėra greitas sprendimas, tačiau ateityje visi – ir gyventojai, ir verslo įmonės – galės tapti gamintojais, nes tik taip patys užsitikrinsime sau pigesnę elektrą.“
