Finansinės žabangos Rusijoje – beprotiškos palūkanos temdo protą

2018 m. spalio 3 d. 10:59
Rusijos centrinis bankas paskelbė nustatęs besiformuojančią milžinišką finansų piramidę. Tačiau valdžia nieko padaryti negali – kol kas nėra nukentėjusiųjų.
Daugiau nuotraukų (1)
Tai viena iš stambiausių finansų piramidžių, kurias aptikome pastaraisiais metais. Ji išplėtojo savo veiklą daugybėje regionų – beveik visoje valstybėje.
Taip Centrinis bankas apibūdino prekės ženklą „Cashbery“ naudojančius veikėjus kreipimesi į Generalinę prokuratūrą bei Vidaus reikalų ministeriją. Mat jis pats negali su jais kovoti.
Pelno žada tik po metų
Banko specialistų duomenimis, į piramidę jau įtraukta dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų. Jiems siūloma investuoti į fizinių asmenų bei smulkiojo verslo kreditavimą ir žadamos net 600 procentų siekiančios metinės palūkanos.
Pastaraisiais metais visoje Rusijoje kalbama apie įspūdingą pelną, kurį žarsto mikrokreditų įmonės. „Cashbery“ tuo ir naudojasi viliodama dabar investuoti ne mažiau kaip 10 tūkst. rublių (131 eurą) ir po 400 dienų atsiimti iki 600 kartų daugiau.
Šiuo prekės ženklu naudojasi britų kompanija „Cashbery“, rusų „Kešberi“ bei mikrofinansavimo įmonės „Varšava“, „Chrizolit“ ir „Sardoniks“.
Kol kas nėra skundų
Tyrėjai neaptiko jokios šių įmonių ekonominės veiklos, išskyrus agresyvią reklamą.
„Ko nors įrodyti ar mūsų apkaltinti niekas negali. Net kai egzistavo MMM (jau mirusio Sergejaus Mavrodžio sukurta finansų piramidė. – Red.), jai nieko nebuvo galima prikišti, o ką jau kalbėti apie šiuos laikus.
Su MMM buvo bylinėjamasi, tačiau įrodyti kaltės niekas nesugebėjo, o uždrausti – irgi“, – vienoje iš savo svetainių aiškina pinigų viliotojai.
Kol kas nėra nė vieno nukentėjusiojo, kuris būtų parašęs teisėsaugai bent skundą.
Tai nesunku suprasti – turi praeiti daugiau nei metai, kol ims strigti investuotų pinigų grąžinimas. Tačiau tuomet griūtis gali būti labai trenksminga.
Išmoka – tik vieną kartą
Anot verslo dienraščio „Vedomosti“, klestinčios finansų piramidės tik įrodo, kad Rusijos ekonomika šlubuoja, finansinis gyventojų išprusimas yra menkas, o reguliatorių ir teisėsaugos rankos per trumpos.
Centrinis bankas skelbia per pastaruosius ketverius metus atskleidęs daugiau kaip 600 schemų, kurios turėjo piramidės požymių. Tai reiškia, kad įsipareigojimai pirmiesiems investuotojams buvo vykdomi iš lėšų, kurias suneša vėliau prisijungę klientai. Nuo jų nukentėjo daugiau nei dešimt milijonų gyventojų.
Tačiau kodėl tiek daug tebėra lengvatikių? Manoma, kad viena priežasčių yra tai, jog Federalinis indėlininkų teisių gynimo fondas nukentėjusiesiems moka iki 25 tūkst. rublių (328 eurų) siekiančias kompensacijas. Jei teismas pripažįsta, kad žmonės buvo apgauti, bent dalį lėšų jie atgauna.
Finansų piramidėse pradanginti milijardai
Žinomiausia buvusioje SSRS ir Rusijoje veikusi finansų piramidė buvo MMM, įkurta S.Mavrodžio. Veiklą pradėjusi dar 1989 metais, ši kompanija indėlininkams žadėjo net ir 30 proc. palūkanas per mėnesį.
Skaičiuojama, kad jai pinigus buvo patikėję apie 10–15 mln. Rusijos gyventojų. Tikslios sumos, kiek jie prarado, niekas nėra apskaičiavęs, nes tuo metu Rusijoje siautė hiperinfliacija.
Garsiausias finansų piramidės kūrėjas yra Bernardas Madoffas – 80 metų amerikietis, dabar leidžiantis dienas kalėjime (jam iš pradžių buvo skirta 150 metų laisvės atėmimo bausmė, vėliau sumažinta dvidešimtmečiu). Jis daugiau nei porą dešimtmečių sugebėjo mokėti investuotojams 10–12 proc. metines palūkanas, o tarp klientų buvo ir žymiausių pasaulio bankininkų, ir pramogų verslo žvaigždžių.
Šis verslas žlugo 2008 metais, kilus pasaulinei finansų krizei. Apie 4,8 tūkstančio B.Madoffu patikėjusių investuotojų prarado beveik 65 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 56,1 mlrd. eurų).
Finansų piramidės nuo XX amžiaus vidurio vadinamos Ponzi schemomis, nors italas Charlesas Ponzi 1919 metais tikrai nebuvo pirmasis jų išradėjas. Ch.Ponzi pastebėjo, kad tuo metu buvo galima įsigyti tarptautinių pašto kuponų Europoje ir iškeisti juos į pašto ženklus Amerikoje, kur jie buvo daug brangesni.
Šis verslas nepavyko, tačiau italui pakako įtikinti kelis pažįstamus, kad jis veikia, ir pažadėti pasakiškas palūkanas – 100 proc. per tris mėnesius. Pirmiesiems investuotojams jos tikrai buvo mokamos, tačiau ne iš pajamų už pašto kuponus ar ženklus, o iš pinigų, kuriuos sunešdavo nauji klientai.
1920 metais Ch.Ponzi piramidė žlugo, nuostoliai siekė tuo metu įspūdingus 20 mln. JAV dolerių, o italas keturiolikai metų sėdo už grotų.
Rusija^InstantMMM
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.