Kišenes ir pinigines plėšančių variokų likimas: ar ištarsime jiems „sudie“

Visame pasaulyje populiarėja atsiskaitymas banko kortelėmis, elektroniniais pavedimais ir vis dažniau iš kasdieninio žmonių gyvenimo išstumiami grynieji pinigai. Tokį pokytį lemia ne tik didelės monetų gamybos bei tvarkymo sąnaudos, bet ir bereikalingas svoris piniginėse. Jau penkios Europos Sąjungos šalys – Danija, Švedija, Airija, Vokietija ir Italija – atsisakė vieno ir dviejų centų monetų. Ar tokiu keliu galėtų pasukti ir Lietuva? Ar žmonės pritartų tokiai iniciatyvai? 

Šalys, kurios atsisako 1-2 euro centų monetų, paprastai galutinio pirkinio sumą suapvalina iki artimiausių 5 ar 10 centų. Tą patį padarė ir Vilniuje, Gedimino prospekte, įsikūrusi kavinė „Senolių tradicija“. Jos atstovė Viktorija Kučinskaitė sakė, kad apvalinti yra daug patogiau dėl mažesnio kiekio monetų. 

„Maistas brangsta, o mes gaminame patys, tad pietų kainą nuo 2,9 eurų suapvalinome iki 3 eurų. Klausėme, ar klientams dėl to nekyla nepatogumų, tačiau šie atsakė, kad 10 centų nelabai ką keičia. Dabar mums daug lengviau atiduoti grąžą“, – tvirtino pašnekovė. 

Beje, Vilniuje jau yra kavinių, galutinai atsisakiusių atsiskaitymo grynaisiais paslaugos. 

Dar visai neseniai, birželio mėnesį, susilaukęs daug kritikos dėl tokio sprendimo „Huracan Coffee“ tinklo direktorius Vytautas Kratulis dabar džiaugiasi: „Nors apyvarta nepakito, tačiau šis pokytis labai teigiamai paveikė personalą ir vadovus. Kavinėse nuolat prisikaupia dešimtys kilogramų monetų. Jas gabenti privalo finansininkai. Jeigu tai moteris, tai tam reikalui ji turėtų panaudoti karutį. Kita problema, kurios neliko, tai galimos klaidos.

Barmenai dažnai keičiasi, ir natūralu, kad naujokai daro klaidas. Tai neteisingai įmuša kainą, tai pažymi ne tą atsiskaitymo būdą. Mūsų buhalterei švarus žurnalas yra itin svarbus, juk ji mato visus skaičius ir jų neatitikimas tampa didele problema. Atsisakę grynųjų mes sumažinome klaidų tikimybę ir taip išvengėme vidinių konfliktų. Buvo sukurta teigiama darbo aplinka, dabar sunaudojama mažiau žaliavų“, – kalbėjo kavinių tinklo vadovas.

Sostinės Senamiestyje kalbinta 87-erių Birutė nuogąstavo, kad nemoka naudotis banko kortele ir jau greičiausiai nebeišmoks, todėl jai grynieji pinigai yra labai svarbūs. „Grynaisiais aš atsiskaitau visur ir visada“, – grynuosius pinigus gynė moteris. 

Tuo tarpu 79-erių Rimvydas Greimas svarstė taip: „Gal būtų geriau, jei kainas suapvalintų. Būtų mažiau painiavos. Nebūtų tokių situacijų, kai ieškai grąžos ir nerandi arba neturi tikslios sumos. Tačiau manau, kad kiltų nesutarimų apvalinant kainas. Reikia pripratinti visuomenę. Kurį laiką kažkas išloštų, kažkas liktų nuskriaustas, bet ilgainiui, manau, priprastume.“ 

72-ejų senjorei Elytei patinka naudotis banko kortele. Ji teigė, kad šis būdas jai patikimesnis. „Man ramiau, kuomet nereikia nešiotis daug grynųjų. Jaučiuosi saugiau ir vagystės atvejais. Tačiau neretai tenka apsipirkti turgeliuose, kuriuose atsiskaityti kortele neįmanoma. Jei kainos būtų apvalinamos iki 5 ar 10-ies euro centų, manau, netgi būtų geriau. Vis tiek smulkios monetos išsimėto greičiau, nei jų prireikia“, – sakė moteris.

Prekybos centruose smulkios monetos populiarumo dar neprarado.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis teigė, kad smulkių monetų cirkuliacija prekyboje priklauso nuo daugelio faktorių: parduotuvės dydžio, regiono, pardavimų kiekio ir panašiai.

„Tikslų jų cirkuliacijos skaičių sudėtinga įvardinti. Pastebime, kad klientai mūsų parduotuvėse linkę atsiskaityti stambesnėmis kupiūromis, tad smulkių monetų bei mažesnio nominalo banknotų poreikis vis dar jaučiamas. Tačiau atsiskaitymai banko kortelėmis kasmet vis dažnėja. Skaičiuojame, kad šiais metais kortelėmis atsiskaitė 39 proc. pirkėjų, tuo tarpu praėjusiais metais buvo 36 procentai. Taip pat daugėja ir bekontakčių atsiskaitymų“, – komentavo „Maximos“ atstovas.

„Rimi“ prekybos tinklo atstovai džiaugėsi tapę pirmaisiais Lietuvoje, kurie įdiegė kasas, kuriose galima atsiskaityti tik banko kortele. „Pirkėjai jas mielai renkasi dėl galimybės greitai ir be eilių apsipirkti. Tik banko kortelėmis galima atsiskaityti už pirkinius ir „Rimi“ savitarnos kasose. Kalbant apie smulkias 1-2 centų monetas, jų kiekis parduotuvėje gali sudaryti 30-50 proc. nuo visų centų monetų – priklausomai nuo parduotuvės ir laikotarpio šis skaičius yra kintantis“, – teigė prekybos tinklo viešųjų ryšių atstovė Giedrė Buivydienė.
 
Atsiskaityti grynaisiais vis dar labai populiaru

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigė, kad sprendimą dėl 1-2 euro centų monetų atsisakymo turėtų priimti visuomenė – jų tvarkytojai, vartotojai, prekybininkai, inkasatoriai.

„Jeigu lietuviai galvoja, kad smulkiųjų monetų atsisakymas bei pirkinio sumos apvalinimo įvedimas gali prisidėti prie lengvesnio gyvenimo su lengvesnėmis piniginėmis ir trumpesnėmis eilėmis prekybos vietose, tada atsisakyti monetų šalyje būtų efektyvu“, – sakė banko atstovas.

2016 metais Europos centrinis bankas atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai 75 proc. visų mokėjimų (arba 54 proc. pirkinių vertės) vis dar atlieka naudodami grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų poreikis Lietuvoje vis dar auga, tačiau kiek jų naudojama atsiskaitymams atlikti, o kiek jų tiesiog guli seifuose, duomenų nėra.

Kasmet Lietuvos bankas išleidžia apie 22 mln. vnt. 1 cento ir 14 mln. vnt. 2 centų monetų. Į Lietuvos banką grįžta neženkli dalis – apyvarta itin maža, nes prekių ir paslaugų pirkimui jos retai kada naudojamos. 

Sprendžiant iš itin mažos smulkiųjų monetų apyvartos, jos linkusios nusėsti žmonių taupyklėse – dėl mažos perkamosios galios prekių ir paslaugų pirkimui jos retai naudojamos. Tačiau prekybininkai privalo turėti jų atsargų tam, kad galėtų išmokėti tikslią grąžą pirkėjui. 

Pasak banko atstovo, smulkiųjų monetų atsisakymas grynųjų pinigų ciklą padarytų efektyvesnį ir pigesnį, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su kitomis mokėjimo priemonėmis. 

Lietuvos statistika rodo augančias kitų atsiskaitymų apimtis, tačiau grynųjų pinigų poreikis Lietuvoje taip pat stabiliai auga. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais vis dar labai populiarūs tiek Lietuvoje, tiek daugumoje euro zonos šalių. Grynaisiais žmonės dažniau atsiskaito už smulkius mažos vertės pirkinius, kuriuos greitai pamiršta, o už didesnės vertės, labiau įsimenančius pirkinius dažniau sumoka kitais mokėjimo būdais. 

Sprendimą atsisakyti 1-2 euro centų monetų jau priėmė penkios euro zonos šalys, tuo tarpu už euro zonos ribų tokia praktika taikoma dar plačiau. Ypač tai populiaru Skandinavijos šalyse. Smulkiosioms monetoms dėl infliacijos praradus savo perkamąją galią jų atsisakė Švedija, Norvegija ir Danija. Šiose šalyse smulkiausių monetų išėmimas iš apyvartos vartotojams nesukėlė nei nepagrįstų baimių, nei nepatogumų.

Pastaraisiais metais Europos Komisija atnaujino diskusijas: šalys raginamos atlikti sąnaudų ir naudos analizes, atsižvelgti į savo šalies pirkėjų nuostatas, atsiskaitymų įpročius bei pasirengimą pokyčiams ir priimti sprendimus dėl tolesnio 1-2 centų monetų naudojimo. 

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad pirkėjų atsiskaitymai banko kortelėmis kasmet auga.

„Visose mūsų prekybos tinklo parduotuvėse klientai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais, bankinėmis ir bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Pastebime, kad atsiskaitymai bankinėmis kortelėmis kasmet auga palaipsniui, keliais procentais. Žinoma, vis dar didesnė dalis gyventojų naudojasi grynaisiais. Atsiskaityti banko kortele labiau linkę jaunesni žmonės, tačiau amžiaus vidurkis po truputį taip pat auga. Be to, atsiskaitydami kortele gyventojai paprastai perka daugiau ir už didesnes sumas.

Daliai žmonių – ypač vyresniems pirkėjams – atsiskaitymas grynaisiais vis dar atrodo patikimesnis ir paprastesnis būdas. Mūsų parduotuvių kasininkai-pardavėjai prieš pradėdami dirbti kasose yra apmokomi, todėl nepatiria sunkumų, tiek pirkėjams mokant grynaisiais pinigas, tiek bankinėmis kortelėmis“, – sakė B.Čaikauskaitė.