Namų tvarkytojų įkainiai pranoksta fantazijas ir nervina jų klientus

„Ieškojau namų tvarkytojos ir padariau išvadą, kad jos uždirba geriau, nei dauguma vidutinių vadovų. Maždaug pusė jų, už vienkartinį 74 kv. m gryčios iškuopimą pageidautų 50 eurų. Rimtai?, – savo paskyroje rašė S.Vaitulionis. – Tai taip logiškai – susirandi 10 klientų ir valai du butus per dieną, penkias dienas per savaitę. Gaunasi normali 40 valandų darbo savaitė. Tai – 500 eurų per savaitę, 2 tūkstančiai per mėnesį. Mano galva, čia jau normalaus, išsilavinusio, su patirtimi vadovo alga, kurio atsakomybė yra nepalyginamai didesnė, nei namų tvarkytojos.

Tvarkytojos atveju – nei didelio streso, nei atsakomybės, nei susirinkimų ar derybų bei panikos. Išvalai namus ir viso gero iki kitos savaitės... Aš nieko prieš, kad žmonės užsidirbtų. Net nieko prieš, kad užsidirbtų gerai ar net labai gerai, bet ar čia tik man neatrodo labai normalu, kad rinkoje tokios neadekvačios kainos ir atlyginimai?“

Stilistė A.Jegalavičiūtė įsitraukė į diskusiją sakydama, kad ji yra „žmogus, kuris užaugo paprastame Kauno bute“. Neturinti nei titulo, nei palikimo ji sakė žinanti, „kas yra tvarkymas ne iš nuogirdų“. Gyvena 240 kv.m bute, kurį kasdien tvarko savomis rankomis.

A. Jegalavičiūtė piktinosi: „Neįsivaizduoju, kaip „normaliam“ žmogui apsiverčia liežuvis sakyti, kad jam per sunku už 70 eurų tvarkyti trijų žmonių gyvenamą butą, kurį aš tvarkau kasdien. 50 kv.m butą tvarkyti už 20 eurų būtų ne tai, kad gerai, o labai gerai“, – įsitikinusi mados žurnalo „Aš Ikona“ vyriausioji redaktorė.

Pasidomėjus, kokios namų tvarkytojų kainos šiuo metu dominuoja rinkoje, teko pastebėti, kad tvarkymo paslaugas siūlančią tvarkytoją už 20 eurų rasti tikrai nėra paprasta. Tokias paskaugas, beje, dažniausiai teikė mokinės arba studentės, o taip pat oficialų darbą turinčios moterys.

„Facebook“ esančios grupės „Namų tvarkytojos Vilniuje“ skelbimuose rašoma, kad dauguma būstų pirmasis – generalinis – valymas kainuotų 50 eurų, o kiti kartai (priklausomai nuo to, ar tvarkyti teks kas savaitę, ar dvi) kainuotų 20 eurų. O štai tvarkytoja Giedrė, dirbanti individualiai, už tokio buto iškuopimą paprašytų 30-40-ties eurų.

Svetainės susitvarkyk.lt pateiktame straipsnyje „Namų tvarkytojos paslaugos. Kiek tai kainuoja?“ paminėta, kad tvarkymo įmonė „Balti namai” 70-100 kv. m butą, kurio sutvarkymui būtų sugaišta apie 3-5 valandas, kainuotų 36-60 eurų.

Paklausta, kiek iš tiesų kainuotų, susitvarkyk.lt svetainės savininkė Toma Šokelė sakė, kad tokį būstą reikėtų tvarkyti maždaug 3-3,5 val. , o už valandą tvarkymo įmonės darbuotojams mokama 12 eurų. Taigi, galima manyti, jog tokio dydžio butą, kaip S.Vaitulionio, sutvarkytų už maždaug 40 eurų.

„Kadangi generaliniu tvarkymu užsiimanti įmonė paprastai pirmenybę teikia ne vienkartiniam, bet nuolatiniam tvarkymui, tai kaina priklauso nuo to, kokias užduotis pateiks užsakovas, – komentavo T. Šokelė. – Tačiau tikėtina, kad pirmasis kambario tvarkymas gali užtrukti ir šešias, ir daugiau valandų, todėl kaina gali išaugti ir iki 80 eurų.“

Paklausta, kas lemia tokį kainų neatitikimą ir jų augimą, pašnekovė komentavo: „Kadangi mes įsikūrėme dar praėjusių metų pavasarį, apie kainų pokyčius prieš euro įvedimą ir po jo negaliu komentuoti. Vis dėlto tvarkymo kainos mūsų įmonės gyvavimo laiku kito, nes Lietuvoje kito ir pragyvenimo lygis, ir atlyginimai.“

T. Šokelė pabrėžė, jog kainos padidėjo nežymiai ir, tvarkant 74 kv.m butą, pokyčio tikrai nebūtų tekę pajusti.

„Jeigu buto tvarkymas trunka iki penkių valandų, kaina nesikeičia taip ryškiai, tačiau dabar tvarkant 5 valandas, dėl valandinio užmokesčio kilimo, užsakovui tektų sumokėti ne 50 eurų, o 60 eurų“, – komentavo susitvarkyk.lt puslapio įkūrėja T. Šokelė.

Tuo tarpu tvarkymo įmonės „Švaros biuras“ direktorius Vytautas Galinis neslėpė, kad šios paslaugos kainos kilo apie 2-3 kartus. Direktorius įvardino kelias tokios tendencijos priežastis. Jo teigimu, pirmiausia jos išaugo dėl darbo užmokesčio kilimo, o taip pat ir dėl personalo paieškos sąnaudų didėjimo.

„Dabar už tai, kad galėtume paskelbti darbuotojo paiešką ir, kad skelbimas būtų matomas, turime sumokėti 30 eurų. Tuo tarpu anksčiau ši paslauga kainavo 10-20 litų“, – kalbėjo V. Galinis. Vėliau įmonės vadovas paaiškino tokių aukštų tvarkymo paslaugų kainų, darbdavių akimis, priežastis.

V.Galinis atskleidė, kad didžiausia bėda, jog nekvalifikuoti darbuotojai nebenori eiti dirbti. „Anksčiau mokėjome 1800 litų, dabar siūlome 900 eurų, bet vis rečiau atsiranda sutinkančių dirbti už tokį atlygį“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

„Švaros biuro“ vadovas sako žinantis, kad vienas buvusių jo darbuotojų dabar registruotas Darbo biržoje ir nė neketina grįžti į darbą. „Jam taip labiau apsimoka, – aiškino V. Galinis. – Valstybė jį išlaiko, Siūlau jam dirbti pas mane už 1000 eurų, bet pašalpą jauti jam daug geriau. Tada atsiranda laiko užsiiminėti kita veikla, ir tikėtina – nelegalia. Priešingu atveju, kam užtektų tik pašalpos?“, – klausimus kėlė direktorius.

Šiais metais atlikta Lietuvos darbo rinkos analizė rodo, kad darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. Tai reiškia, kad ir aukštos kvalifikacijos, ir nereikalaujančios kvalifikacijos darbo vietos vis sunkiau užpildomos.

Susisiekus su Darbo birža ir pasiteiravus išsamiau paaiškinti nekvalifikuotų darbuotojų rinkoje susiklosčiusią situaciją, ši pateikė įdomių įžvalgų. Darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakojo, 2018 m. I pusmetį augo su nekvalifikuotu darbu susijusių pasiūlymų.

Iš visų per pusmetį registruotų laisvų darbo vietų 17,6 proc. buvo specialistams ir vadovams (2017 m. I pusmetį – 20,2 proc.), kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų darbuotojams – 56,1 proc. (2017 m. I pusmetį – 57,2 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams 26,3 proc. (2017 m. I pusmetį – 22,6 proc.).

M.Jankauskienė teigė, jog 2018-ųjų metų I pusmetį buvo pateikta 8 tūkst. rekomendacijų įsidarbinti į valytojams skirtas laisvas darbo vietas, iš jų 9,1 proc. bedarbių be pateisinamos tokių darbų atsisakė (dažniausiai jų netenkino atlyginimas), 7,4 proc. įsidarbino iš karto, kas ketvirtas dalyvauja tolesnėje atrankoje, 43 proc. – neįdarbinti, nes darbdavys pasirinko kitą kandidatą.

Beje, valytojams ar tvarkytojams dažniau yra siūlomas terminuotas darbas, todėl darbo sutarties trukmė priklauso nuo darbdavio poreikio. Per 2018 m. I pusmetį valytojais įdarbinta 1,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 0,7 tūkst. arba 27 proc. – pagal terminuotas darbo sutartis. Apie 29 proc. bedarbių iš minėtos profesinės grupės registravosi pakartotinai per 1 metų laikotarpį, įskaitant ir terminuotas darbo sutartis sudariusius asmenis.

Pasiteravus apie pašalpų dydį ir mokėjimo trukmę, Darbo biržos atstovė pateikė tokią informaciją: „Nedarbo socialinio draudimo išmoka, nepriklausomai nuo sukaupto stažo, mokama 9 mėnesius, jei iki įsiregistravimo Darbo biržoje darbuotojas turi ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 114 Eur, o maksimali išmoka negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio“.

Anot Darbo biržos atstovės, nuo visų 2018 m. liepos 1 d. registruotų darbo ieškančių asmenų 13,3 procento gavo vienokią ar kitokią valstybės paramą.

Paklausta, ar iš tikrųjų siūlomi tokie aukšti atlyginimai darbuotojams, kokius minėjo įmonės „Švaros biuras“ direktorius V.Galinis, Darbo biržos atstovė teigė, kad valytojams ir tvarkytojams 2017 m. darbdaviai vidutiniškai siūlė neatskaičius mokesčių apie 550 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Kalbant apie „Švaros biurą“, valytojams buvo siūloma 700 Eur dydžio atlyginimas prieš mokesčius.

Tvarkytoja Dalia (redakcijai jos pavardė žinoma – red.) pasakojo, kad būdama motinystės atostogose sugalvojo papildomai užsidirbti. „Tuomet ir įsitikinau, kad labiau apsimoka dirbti sau. Tai ir laisvas darbo grafikas, ir didesnės pajamos.

Pagrindiniame darbe už 170 išdirbtų valandų man moka 600 eurų. Tuo tarpu namų tvarkymas, nors man tai – tik papildomas darbas, atneša žymiai didesnį pelną. Už 30 išdirbtų valandų gaunu 300 eurų“, – skaičiavo moteris.

Šiuo metu kalbintoji tvarkytoja sakė renkanti informaciją apie individualią veiklą, mokesčius valstybei, nes planuoja namų tvarkymą paversti pagrindiniu savo pajamų šaltiniu.

Vienoje valymo įmonėje dirbusi Janina pasirinko individualią veiklą, nes norėjo žinoti kiek uždirba, kiek sumoka mokesčių ir kokios darbo išlaidos. Taip pat norėjo uždirbtą pelną pelną pasilikti sau, o ne atiduoti darbdaviui.

„Mano tvarkymo paslaugos nėra brangios. Jos yra adekvačios. Juk man reikia mokėti mokesčius, pirkti priemones, mokėti už benziną“, – teigė tvarkytoja. Jos nuomone, šią paslaugą gali pirkti tik tie žmonės, kurie turi pakankamai finansų. Pašnekovė pabrėžė, kad šis darbas yra sunkus, nes kiekvienas klientas turi įvairiausių poreikių.

Paslaugos kainą pagal būsto kvadratūrą nustatanti moteris sakė, kad dirbdama individualiai ji uždirba daugiau nei įmonėje, nes didesnis pelnas lieka jai pačiai. Ji atviravo: „Tvarkau 90 kv. m namą. Į jį nuvažiuoju kartą per savaitę. Iki to namo man reikia važiuoti apie 12 kilometrų. Už darbą man sumoka 30 eurų. Šalia gyvenantys kaimynai moka tiek pat. Nežinau ar tai labai brangu, juk vežuosi savo priemonės, servetėles, skudurėlius, popierių ir panašiai. Todėl nemanau, kad klientai turėtų skųstis kainomis,“ – įsitikinusi namų tvarkytoja.