Pratybų leidėjai pabrėžia, kad Lietuva pirmauja piratavimo srityje, o tėvai kopijuodami pratybas vaikams rodo blogą pavyzdį. Tiesa, primena ir tai, kad pratybos nėra privalomos.
Paklojo 60 eurų, ir tai nėra pabaiga
Vilnietė Sandra už savo dukters pradinukės pratybas pirmą mokslo metų dieną sumokėjo 62 eurus.
„Tačiau ši suma nėra baigtinė. Dar turėsime pirkti anglų kalbos pratybas ir vadovėlį, o tai reiškia, kad reikės mokėti dar 30 ar 40 eurų“, – sakė mama.
Klaipėdiečių ketvirtokės ir antroko tėvai paklojo beveik 90 eurų. Ketvirtokės pratybos atsiėjo 35, antroko – 53 eurus.
Dvynių pirmokų ir vieno trečioko tėvas Mykolas dūsaudamas skaičiavo, kad rugsėjo pradžia smarkiai kerta per kišenę. Už pirmokų pratybas jiedviem su žmona iš šeimos biudžeto teks atseikėti per šimtą eurų, tačiau reikės jų pirkti ir vėliau, mat dalis sąsiuvinių skirta tik daliai mokslo metų.
Vien už vyresnėlio pratybas kol kas teko sumokėti 28,60 euro. Už mažėlių pratybų sąsiuvinius teks mokėti artimiausiomis dienomis, tada bus aiški ir galutinė suma.
„Ką darysi. Suprantame, kad pratybos ir vaikams įdomu, ir mokytojai tai didelė pagalba per pamokas. Tačiau rugsėjis yra didelis finansinis išmėginimas“, – neslėpė vilnietis Mykolas.
Surado „išeitį“
Dėl didelių kainų nuogąstavo ir mama Renata „Facebook“ tinkle. Ji pasidalijo savo patirtimi, kaip išsisuko tokioje situacijoje. Tačiau šis jos pasidalijimas sukėlė tikrą audrą.
„Praėjusiais metais mokėjome 40 eurų, šiems metams kainuoja 62 eurus. Šokiruoja kainos. Vienintelė atsisakiau mokėti tokią kainą.
Paprašiau pratybas duoti kopijuotis, tad ramindama sūnų pasakiau, kad tavo pratybos bus vienintelės klasėje tokios, bet jų kaina – 18,52 euro. Sutaupėme 43,48 euro, nes nebijome įjungti galvas, tad dalinamės pavyzdžiu, gal kam pravers. Mūsų uždaviniai tokie pat, tik viršeliai ir kaina labai skiriasi“, – džiugiai pasakojo mama.
Tiesa, kiti tėvai neskubėjo džiaugtis tokiu Renatos išmintingumu, mat kopijuodamas pratybas pažeidi autorių teises, o tai jau rimtas ir baudžiamas nusižengimas.
Kopijavimas – nelegalu, tėvai vaikams rodo blogą pavyzdį
Lrytas.lt paklausė leidėjų, kaip jie vertina ir aukštas pratybų kainas, ir mamos Renatos elgesį.
Į klausimus atsakė leidyklos „Šviesa“ laikinoji rinkodaros vadovė Rita Kručaitė:
„Pratybų sąsiuviniai yra užduočių rinkiniai, rengiami kaip papildoma vertė vaikui perimti žinias, pakartoti informaciją, ruoštis projektams, ugdyti kūrybiškumą, mąstymo gebėjimus ir panašiai. Jos yra naudojamos visame pasaulyje.
Pratybų sąsiuviniai padeda mokytojams taupyti laiką, kurį gali skirti kiekvieno mokinio mokymui ir mokymuisi, o ne užduotims kurti. Kita vertus, Lietuvoje Švietimo įstatymas numato, kad mokinys vadovėliais naudojasi nemokamai, o individualiomis mokymosi priemonėmis aprūpina tėvai ir jos nėra privalomos.
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad tėvai neretai nesvarstydami perka vaikams kitas prekes, naujus išmaniuosius telefonus, žaidimus. Visa tai kainuoja brangiau negu pratybos ar vadovėlis.
Sutinkame, kad švietimo finansavimo problemos yra aktualios ir opios, tačiau kol kas sugebama finansuoti tik vieną naują vadovėlį vienam vaikui per metus, tad kalbėti apie kitas priemones, kaip, pavyzdžiui, yra Švedijoje, dar labai anksti.
Kalbant apie pratybų sąsiuvinių kainą, žmonės pirmiausia galvoja apie popierių ir spaudą, tačiau popierinė forma yra tik viena iš mažųjų kainos sudedamųjų dalių.
Šią dalį labiausiai ir vertina tėvai, ir kiti vartotojai, tačiau didžiausia pratybų vertė yra pačios užduotys – tai yra autorių teisių saugoma dalis.
Kitaip tariant, pratybos – tai yra užduočių autoriaus patirtis ir kompetencijos, kuriomis jis dalinasi su visos šalies vaikais ir mokytojais.
Tik maža Lietuvoje dirbančių mokytojų dalis iš tikrųjų kuria patys užduotis, nes tai yra be galo sudėtingas, metodinio ir vaikų amžiaus tarpsnių išmanymo reikalaujantis procesas. Visos šios priemonės yra kuriamos tam, kad padėtų pasiekti geresnių mokymosi rezultatų – padėtų mokytojams dirbti, o mokiniams – įsiminti ir pritaikyti naujas žinias.
Todėl tokio, kaip ir bet kurio kito, autorinio turinio kopijavimas be sutikimo yra nelegalus. Be to, Lietuva yra viena pirmaujančių šalių piratavimo srityje, todėl tam tikra prasme tėvai, kurie nusižengia įstatymui, rodo vaikams netinkamą pavyzdį.
Kaip nurodoma atgaminimą kopijavimo būdu asmeniniais tikslais reglamentuojančiame Autorių ir gretutinių teisių įstatyme, leidžiama atgaminti tik nedidelę dalį kūrinio. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta todėl, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 str. 2 d.) ir kopijavimas visa apimtimi nepagrįstai pažeistų autorių ir jų teisių perėmėjų turtines teises.“
