Vokietijoje šią vasarą kilo milžiniškas pasipiktinimas, kai prekybos internetu kompanijos „Amazon“ logistikos centrų darbuotojai pradėjo pasakoti apie naikinamas prekes.
Jų teigimu, įmonės vadovybė kasdien lengva ranka atsikrato įvairiausių ne tik naujų drabužių, bet ir mobiliųjų telefonų ar netgi šaldytuvų, jei klientams jie netiko. Bendrovei tai pigiau, nei laikyti sandėlyje.
Vis dėlto šis pavyzdys – išskirtinis, nes daugelis pasaulio kompanijų elgiasi visiškai priešingai ir imasi prekybos naudotais daiktais.
Sukruto ir milžinai
Lietuvoje jau nėra retenybė pasiūlymas už atneštus dėvėtus drabužius ar įvairius prietaisus gauti didesnę ar mažesnę nuolaidą perkant naują.
Taip prekybininkai stengiasi ir padidinti apyvartą, ir įrodyti esantys socialiai atsakingi.
Tačiau kai kurios pasaulinės kompanijos žengė dar toliau. Antai Vokietijos drabužių gamintoja „Zalando“ sukūrė savo klientams specialią programėlę, kuri padeda keistis dėvėtais drabužiais.
Galima skelbti aukcioną, o galima ir už nustatytą kainą parduoti pačiai „Zalando“.
Toje pačioje Vokietijoje ir Šveicarijoje švedų kompanija „Ikea“ įgyvendina bandomąjį projektą. Jo dalyviai gali sugrąžinti įmonei iš jos įsigytus ir galbūt spėjusius nusibosti arba nebereikalingus daiktus.
Galima atgauti net iki 60 proc. anksčiau sumokėtų pinigų, tiesa, kuponais, už kuriuos siūloma naujų prekių.
Tai toli gražu nereiškia, kad šios kompanijos virsta sendaikčių parduotuvėmis.
Mat joms tai yra būdas suburti lojalių klientų bendruomenę, kurios nariai bendrautų tarpusavyje, taip pat gautų atitinkamų įmonių pasiūlymų.
Rinka nuolat plečiasi
Kita vertus, pasaulyje jau nebe pirmus metus klesti naudotų daiktų prekybos arba mainų interneto portalai.
Daugiausia jų pritaikyti dėvėtų drabužių pardavėjams ir pirkėjams.
Tai nenuostabu – „Greenpeace“ duomenimis, dabar įsigytas drabužis naudojamas vidutiniškai du kartus trumpiau nei prieš penkiolika metų.
Vakaruose kas penktas nusipirktas drabužis iš viso neapsivelkamas.
Aišku, galima juos atiduoti Raudonojo Kryžiaus ar „Oxfam“ draugijoms, tačiau galima ir parduoti. Tai itin populiaru Amerikoje – ten veikiančios kompanijos „Thredup“ duomenimis, praėjusiais metais kas ketvirta JAV moteris (net 44 milijonai) įsigijo dėvėtų drabužių.
Spėjama, kad 2022 metais Amerikos naudotų buities daiktų ir dėvėtų drabužių rinkos apyvarta turėtų siekti 41 milijardą dolerių (dabartiniu kursu – 35 mlrd. eurų), nors dabar ji vertinama 20 mlrd. dolerių (17,1 mlrd. eurų).
Pajuto pinigų kvapą
Didžioji dalis prekybos ir mainų vyksta interneto erdvėje, todėl tokių portalų ir programėlių kūrėjams darbo – per akis.
Pardavėjai sutinka susimokėti, kad jų prekės būtų geriau matomos. Taip pat užsakovai negaili pinigų reklamai tokiose platformose, ypač jei jos spėjo suburti nemenką klientų skaičių.
Todėl nėra ko stebėtis, kad JAV startuoliams „Thredup“ ar „Poshmark“ investicijų negailėjo ir tokie milžinai kaip „Goldman Sachs“ ar Singapūro fondas „Temasek“. Neabejojama, kad jos atsipirks.
Sekasi ir lietuviams
Tokiu verslu užsiimanti lietuvių įkurta drabužių prekybos ir mainų platforma „Vinted“ jau seniai išplaukė į tarptautinius vandenis ir įkūrė biurus ne tiktai Vilniuje, bet ir Berlyne, Varšuvoje bei Prahoje.
Ypač didelė rinkos dalis jai tenka Prancūzijoje – ten per šią platformą įvykdoma per 80 proc. suaugusiųjų ir vaikiškų drabužių mainų.
Dar 2015 metais į šią kompaniją 25 mln. eurų nusprendė investuoti vokiečių grupė „Hubert Burda Media“ kartu su „Accel Partners“ ir „Insight Venture Partners“.
O šią savaitę paskelbta, kad kompanija pritraukė didžiausią Lietuvos startuolių istorijoje viešai žinomą investiciją – švedų „Sprints Capital“ kartu su „Hubert Burda Media“ ir „Insight Venture Partners“ nusprendė skirti dar 50 mln. eurų.
Šiame investicijų etape dalyvavo ir Fabrice’as Grinda, kurį „Forbes“ neseniai paskelbė aktyviausiu ir labiausiai sėkmės lydimu pasaulio verslo angelu.
„Vinted“ generalinis direktorius Thomas Plantenga neslėpė, kad įspūdingai auganti įmonė, kuri jau pernai pradėjo dirbti pelningai, sulaukė kelių investicinių fondų pasiūlymų.
Tačiau buvo nuspręsta ne vaikytis geriausios kainos, o ieškoti būsimų valdybos narių, kurie turėtų panašios veiklos patirties ir įgūdžių.
„Sprints Capital“ yra technologijų specialistų valdomas investicinis fondas, kurio komanda plėtoja didelius interneto prekybos ir mainų projektus, tokius kaip „Blocket“ Švedijoje ir „Avito“ Rusijoje. („Manager-Magazin“, LR)
