Anot jos, nors šiuo metu frazė „gyvenimas gerėja“ yra laikoma ironiška, didesnis darbo užmokestis, gausesnės „Sodros“ įplaukos lėmė, kad socialinio draudimo išmokos taip pat didėjo – tiek pat ar net dar sparčiau negu atlyginimai.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus ant popieriaus. Tai yra beveik 98 eurais, arba 12,4 proc. daugiau negu prieš metus.
„Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi MMA ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – aiškino J.Varanauskienė.
Labiausiai apdovanoti mažiausiai uždirbantieji
Jos teigimu, šiemet dažniau pajamos didėjo mažiausiai uždirbantiesiems. Net trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas.
Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.
„Didinant MMA, dirbtinai ar natūraliai, ši forma leidžia galvoti, kad mes po truputį visgi artėsime prie stiprios viduriniosios klasės.
Apskritai daugelio minimalią ar mažesnę algą pernai uždirbusių darbuotojų pajamos padidėjo daugiau negu tik MMA pokytis. Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta“, – pokyčius aptarė J.Varanauskienė.
Be to, anot jos, šalyje mažėja ir žmonių, kurie vis dar gauna MMA.
Sunkmečiui ruoštis patarė dabar
J.Varanauskienė patikino, kad mažesnes pajamas uždirbantiesiems atlyginimai sparčiau augo ir dėl minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimo, nes, anot jos, darbuotojų, už kuriuos reikia mokėti papildomą įmoką, skaičius nuolat mažėja.
Šių metų birželį tokių asmenų buvo 30 tūkst. – maždaug trečdaliu mažiau negu sausio mėnesį.
Vis dėlto, specialistė pabrėžė, kad tam įtakos turi ir faktas, jog gyvename ekonominio pakilimo sąlygomis.
„Tai reiškia, jog darbdaviai lengviau priima sprendimą padidinti mažai uždirbančių darbuotojų algas. Vis dėlto, greičiausiai tokia įvykių seka būtų kur kas mažiau tikėtina, jei gyventume ne ekonomikos pakilimo, o lėtėjimo laikotarpiu“, – teigė ji.
Tiesa, vyriausioji patarėja pridūrė, kad, nors bendras „Sodros“ biudžeto įplaukų ir išlaidų balansas antrąjį šių metų ketvirtį buvo teigiamas, deficitiniai kai kurių rūšių biudžetai ekonominio pakilimo laikotarpiu apsunkina galimybes kaupti rezervą sunkesniems laikams.
„Ekonominiam sunkmečiui ruoštis verta ekonominio pakilimo laikotarpiu“, – perspėjo specialistė.
