Štai keletas pagrindinių šalį parklupdžiusios ir bendros euro valiutos projekto vos nesužlugdžiusios skolų krizės datų.
Finansinis krachas
2009 metų spalis: Graikijos vyriausybė pripažįsta, kad biudžeto deficitas, sudarantis 12,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra dukart didesnis negu manyta anksčiau. Vėliau šis rodiklis peržiūrimas ir padidinamas iki 15 proc. BVP, tuo tarpu ES taikoma biudžeto deficito viršutinė riba sudaro vos 3 procentus.
2009 metų gruodis: tarptautinės kredito reitingų agentūros „Fitch“, „Standard & Poor's“ ir „Moody's“ pablogina Graikijos kredito reitingus, sukeldamos nuogąstavimus, kad šalis negali aptarnauti savo skolų.
Pagalbos programos ir griežtas taupymas
2010 metų balandis: Atėnai paprašo pagalbos.
2010 metų gegužė: Graikija sulaukia pagalbos, nes ES ir TVF sutinka suteikti 110 mlrd. eurų paskolų mainais už griežto taupymo priemones, įskaitant valstybės išlaidų karpymą ir mokesčių padidinimą. Išmokama apie 73 mlrd. eurų.
2011 metų spalis: euro zona rengia antrąjį paskolų paketą, kurio vertė sudaro 130 mlrd. eurų ir į kurį perkeliama dalis pirmosios pagalbos programos lėšų. Po sudėtingų derybų euro zonoje privačiojo sektoriaus kreditoriai galiausiai sutinka nurašyti daugiau kaip 100 mlrd. eurų, t. y. maždaug pusę jiems skolingos sumos, tačiau net ir po to Graikija tebėra slegiama milžiniškos skolos.
Politinė krizė
2012 metų gegužė: dvi pagrindinės politinės partijos, kurios sutiko įgyvendinti griežto taupymo priemones mainais už pagalbą, pralaimi pirmalaikius rinkimus. Surengiamas naujas balsavimas.
2012 metų birželis: dvi už tarptautinių kreditorių pagalbą pasisakančios partijos suformuoja naujosios vyriausybės pagrindą. Paskiriamas konservatoriams atstovaujantis ministras pirmininkas.
Atokvėpio akimirka
2014 metų balandis: Graikija sugrįžta į valstybės skolos rinkas, o tai yra aiškus pažangos ženklas.
2015 metų sausis: kairiųjų lyderio Alexiso Tsipraso (Aleksio Cipro) partija „Syriza“ laimi pirmalaikius rinkimus ir tai daugiausia lemia jo nepritarimas griežto taupymo priemonėms, kurios, anot jo, duoda priešingą rezultatą ir dar labiau žlugdo ekonomiką.
Per penkerius metus Graikijos BVP smuko 25 proc., gerokai sumažėjo atlyginimai, o ketvirtadalis darbo jėgos neturi darbo.
2015 metų vasaris: Graikijos kreditoriai sutinka iki birželio pabaigos suteikti skubių paskolų, tad A. Tsiprasui lieka tam tikros erdvės veikti. Atėnai pažada mainais už paskutinę 7,2 mlrd. eurų pagalbos išmoką įgyvendinti reformas.
Priešprieša su kreditoriais
2015 metų birželis: A. Tsipras skelbia referendumą dėl paskutinių pagalbos pasiūlymų. Po trijų dienų oficialiai pasibaigia tuometinė pagalbos Graikijai programa ir Atėnai kreditoriams laiku negrąžina 1,5 mlrd. eurų. Šalis ir visa euro zona atsiduria ant bedugnės krašto.
2015 metų liepa: Graikijos rinkėjai per referendumą atmeta kreditorių pasiūlymus. Kitą dieną atsistatydina radikalusis šalies finansų ministras Yanis Varoufakis (Janis Varufakis).
Karti piliulė
2015 metų liepa: Graikija ir jos kreditoriai sutaria dėl preliminarių trečiosios pagalbos programos sąlygų, o reformos, kurias reikalaujama įgyvendinti mainais už naujas paskolas, yra griežtesnės negu tos, kurios buvo atmestos per referendumą.
A. Tsipras suformuoja naują vyriausybę, į kurią nepatenka pagalbos programos sąlygoms griežtai nepritariantys politikai.
2015 metų rugpjūtis: parlamentas pritaria trečiajai pagalbos programai, kurios vertė sudaro apie 86 mlrd. eurų.
Antrasis šansas A. Tsiprasui
2015 metų rugpjūtis: iš A. Tsipraso partijos pasitraukia į kompromisus nelinkę kairieji ir jis skelbia naujus rinkimus. Atėnai gauna pirmąją naujosios pagalbos programos išmoką ir sugeba laiku grąžinti 3,4 mlrd. eurų Europos Centriniam Bankui (ECB).
2015 metų rugsėjis: „Syriza“ užtikrintai laimi rinkimus ir suformuoja koalicinę vyriausybę, kuri sieks įgyvendinti pagalbos programoje numatytas reformas.
Pagaliau laisvi?
2016 metų gruodis: euro zonos finansų ministrai patvirtina trumpalaikes Graikijos skolų mažinimo priemones. TVF ragina visiškai nurašyti dalį skolų, kad šalies ekonomika galėtų atsitiesti.
2018 metų sausis: euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovas Mario Centeno (Marijus Sentenas) skelbia apie pradedamą „techninį darbą“ rengiant skolų mažinimo priemones.
2018 metų balandis: Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos (Euklidas Cakalotas) pripažįsta, kad, pasibaigus pagalbos programos terminui, šaliai ir toliau bus taikoma „griežtesnė priežiūra“.
2018 metų birželis: euro zonos finansų ministrai pasiekia susitarimą, kuriame nustato Graikijos pasitraukimo iš pagalbos programos sąlygas ir numato, kad iš šios programos Atėnai pasitrauks rugpjūčio 20-ąją.
