Zomšinis švarkas „Massimo dutti“ Lietuvoje 50 eurų (18 proc.) brangesnis nei Ispanijoje ar Portugalijoje ir 26 proc. pigesnis nei Čekijoje. „Adidas“ vyriškos kelnės internetinėje parduotuvėje Lietuvoje kainuoja 33,6 euro – 6 proc. brangiau nei Didžiojoje Britanijoje, tačiau 5 proc. pigiau nei Lenkijoje ir 15 proc. pigiau nei Čekijoje.
Identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje – būtent tokius rezultatus penktadienį atskleidė Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atliktas tyrimas.
Tyrimo metu buvo lyginamos drabužių, avalynės ir buitinės technikos kainos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Per šį tyrimą lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Brangiausia Čekijoje
Drabužių kainos pasirinktose ES šalyse skiriasi nuo 10 iki 53 procentų. Turint omenyje, kad kainos fiksuotos be nuolaidų, nukainavimų ir lojalumo programų, tai – gana dideli skirtumai. Lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje su tirtų ES vidurkiu, Lietuvos drabužių ir avalynės kainos sudaro 101,4 proc. nuo 12 ES šalių drabužių kainų lygio.
Didžiausių drabužių kainų šalis – Čekija, mažiausią kainą moka Portugalijos ir Ispanijos gyventojai. Iš lygintų Lietuvos ir Ispanijos identiškų 20 drabužių kainų, 9 kainos mažesnės Ispanijoje nei Lietuvoje. Lietuvoje mažesnių kainų nei Ispanijoje nėra. Spėjama, kad mažesnes kainas Ispanijoje ir Portugalijoje gali lemti tai, jog būtent šiose šalyse įsteigtas gamintojas.
Lyginant Lietuvos ir Lenkijos identiškų drabužių prekių kainas, iš 20 lygintų kainų 15 Lietuvoje buvo didesnės nei Lenkijoje. Lietuvoje mažesnių drabužių kainų nei Lenkijoje – 5. Vokietijoje viena kaina mažesnė nei Lietuvoje. Taip pat ir Lietuvoje – viena kaina mažesnė nei Vokietijoje. Iš 20 lygintų drabužių kainų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, pastarojoje buvo 10 mažesnių kainų nei Lietuvoje, o pas mus – 7 mažesnės nei Didžiojoje Britanijoje.
Įdomu tai, kad ir avalynė Čekijoje buvo brangiausia iš visų tyrime dalyvausių šalių, mažiausią kainą už avalynę moka Belgija. Beje, avalynės kainos į tyrimą įtrauktose šalyse skiriasi nuo 0 iki 112 procentų.
Lyginant identiškos avalynės kainas Lietuvoje ir Ispanijoje pastebėta, kad Lietuvos avalynės kainų lygis sudaro 104,8 procento. Lyginant Lietuvos ir Lenkijos identiškos avalynės kainas, beveik pusės tirtų avalynės rūšių kainos didesnės Lietuvoje nei Lenkijoje, lyginant kainas su Didžiąja Britanija, 85 proc. lygintų prekių Lietuvoje yra brangesnės nei Jungtinėje Karalystėje.
Svarstoma, kad avalynės kaip ir drabužių kainų skirtumus gali lemti vietinių valiutų svyravimai euro atžvilgiu. Mat šių prekių grupių kainos nustatomos prieš sezono pradžią, o į kainą įtraukiama valiutų svyravimo rizika.
Technika pigiausia pas broliukus
Kadangi, anot tyrimo iniciatorių, surasti 20 identiškų buitinės technikos prekių 12-oje atrinktų ES šalių nepavyko, lygintos tų pačių parduotuvių, to paties prekės ženklo ir komplektacijos prekės. Nustatyta, kad buitinė technika pigiausia Latvijoje. Lyginant su šia šalimi, Lietuvoje buitinių prekių kainų lygis – 106,5 procento. Pavyzdžiui, skalbimo mašina „Beko“ Lietuvoje kainuoja 23 proc. arba 60 eurų brangiau nei Latvijoje, „Electrolux“ virdulys Lietuvoje atsieina 70 eurų, Latvijoje – 59,59 euro.
Buitinių prekių kaina Lietuvoje ir Lenkijoje beveik identiška.
Nežiūri į perkamąją galią
Tyrimo iniciatoriai daro prielaidą, kad, lyginant prekes fizinėse parduotuvėse, kainų skirtumai būtų dar akivaizdesni.
Pagal 2017 m. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenis, Lietuvoje drabužių ir avalynės kaina viršija vidutinį ES lygį. Arti ES vidurkio – ir buitinės technikos kainos Lietuvoje.
Lietuvos vartotojų asociacijos aljanso narys Kęstutis Kupšys ragino vartoti atsakingai ir sakė: „Turime vieną šansą būti gudresni: mobilioji erdvė atveria galimybes vartotojams kainas lyginti“.
„Lyginome tas pačias prekes, parduodamas tuose pačiuose tarpvalstybiniuose tinkluose skirtingose šalyse. Ir dabar yra prekybininkų, kurie stengiasi, kad prekių prieinamumas Lietuvos vartotojams būtų prieinamos, tačiau yra nemažai prekių, kurių kainos viršija ES vidurkį“, – kalbėjo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Atliekant tyrimą vertintos kainos ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ir be jo. Tačiau esminio poveikio kainai PVM neturi, įtakos neturi ir rinkos dydis, nes, pavyzdžiui, anot I.Gudžiūnaitės, Latvijoje buitinės technikos kainos mažesnės nei Lietuvoje.
Tyrėjai daro išvadą, kad Baltijos šalyse drabužių kainos tarp ES šalių nesiskiria ir tik su retomis išimtimis yra analogiškos drabužių kainoms tokiose pasiturinčiose šalyse kaip Vokietija, Belgija, Prancūzija. „Jokių išimčių, atsižvelgiant į gyventojų perkamąją galią, netaikoma“, – skelbia tyrimo iniciatoriai.
VVTAT artimiausiu metu taip pat pradės tyrimą dėl būtiniausių maisto produktų kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Sukėlė klausimų
Tyrimas atliktas šį rugpjūtį 12-oje skirtingų ES šalių. Per jį palyginta 20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių kainų. Informacija rinkta internetinėse parduotuvėse. Tyrimas kainavo 660 eurų.
Kiek kitokią nuomonę apie atliktą tyrimą turėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Jis teigė, kad tyrimas yra nereprezentatyvus, jo metodologija – diskutuotina, todėl jis netinkamas daryti išvadas apie kainų lygį Lietuvoje, teigia prekybininkų atstovas.
„Tyrimas tikrai yra nereprezentatyvus, nes vertinta tik 60 prekių iš trijų skirtingų sektorių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos ir tik dvylikoje ES šalių. Tyrimo metodologija taip pat yra kvestionuotina, nes vertinti tik garsūs ir žinomi prekės ženklai. Dėl to kalbant apie kainų lygį Lietuvoje šiuo tyrimu tikrai negalima remtis“, – naujienų agentūrai BNS sakė L.Vilimas.
Tyrimą VVTAT užsakymu atliko portalas pricer.lt, pasirinktų prekių kainas lyginęs tik elektroninėse parduotuvėse, neatsižvelgiant į akcijų kainas ir išpardavimus.
„Tyrimą atlikusi organizacija nėra žinoma kaip atliekanti kompetetingus ir autoritetingus tyrimus, juo labiau, ji net neturi tam resursų. Tokius tyrimus atlieka pasaulinio lygio bendrovės, kurioms prekybininkai pagal sutartis teikia ataskaitas apie prekių pardavimą per kasas. Tokiuose tyrimuose privalu vertinti fizines ir internetines parduotuves, išpardavimų ir akcijų lygį, jų metu parduodamų prekių kiekį ir tik taip išvesti tam tikrus vidurkius ir tendencijas“, – aiškino L.Vilimas.
