Nenoras išgirsti kliento pastabų, pageidavimų, visiškas nesusikalbėjimas. Tai tikino patyręs A.Žvirblys, bendraudamas su dujų tiekėjais ir avarinės tarnybos specialistais.
Vakarinės gatvės gyventojas vasario 27-ąją pajuto dujų nuotėkį. Paskui pastebėjo padidėjusį gamtinių dujų suvartojimą.
Įtardamas, kad iš jo reikalaujama sumokėti ir už nutekėjusias dujas, A.Žvirblys nutarė tai išsiaiškinti.
Juo labiau kad ir anksčiau į elektros ir dujų tiekėjus jam yra tekę kreiptis dėl ginčytinų klausimų. Tačiau per pusę metų vilnietis taip ir nerado teisybės.
Neprisipažino klaidžioję
Kai šaltą vasario 27-osios rytą verslininkas A.Žvirblys prie gatvės įrengtoje dujų apskaitos spintoje išgirdo šnypštimą ir pajuto dujų kvapą, puolė skambinti į avarinę tarnybą.
Į svečius tądien užsuko vienas draugas, paskui kitas, į namus grįžo A.Žvirblio žmona.
Visi dairėsi pro langus laukdami bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) avarinės tarnybos darbuotojų, tačiau jie neskubėjo.
Jau vėliau skaitydamas dokumentus A.Žvirblys rado įrašą, kad atvykę avarinės tarnybos darbuotojai šeimininkų nerado namuose ir nieko įtartino nepastebėjo.
Vilnietis tai linkęs atleisti – galbūt dujininkai apžiūrėjo ne tą dujų apskaitos spintą. Tačiau jie vėliau ir to nenorėjo pripažinti.
Vis dėlto paskambinęs dar kartą A.Žvirblys specialistų pagaliau sulaukė.
Sunkiai sekėsi sutvarkyti
Atvykėliai pareiškė, kad reikia išjungti dujų katilą ir išmontuoti dozatorių. Nors buvo labai šalta, A.Žvirblys sutiko, bet jo kaimynas nesileido į kalbas.
Prieš tai specialistai paveržė įvado veržlę. A.Žvirblys skaičiavo – daugiau nei du apsisukimai. Vadinasi, veržlė buvo visiškai atsipalaidavusi. Tačiau tai negelbėjo – dujos tekėjo toliau.
Sustabdžius katilą dujų avarinės tarnybos darbuotojai pakeitė tarpinę, tačiau dujos vis tiek tekėjo.
Išėmę tarpinę ją sutepė, ir stebuklas – dujos nustojo tekėti.
Tuo bėdos nesibaigė. Pasirodo, reikėjo keisti dozatorių. Tokio, koks buvo, vyrai neturėjo. Surado panašų, sakė, tiks.
Kai A.Žvirblys po visų vargų pamėgino užkurti katilą, paaiškėjo, kad į vamzdžius pakliuvo daug oro, tad vėl teko skambinti į avarinę. Tuo metu namuose pradėjo kristi temperatūra.
Vilniečio kantrybė išseko. Jam pavyko surasti meistrą, kuris viską sutvarkė.
Turėjo ar neturėjo įtakos?
Vėliau prasidėjo ilgas susirašinėjimas su ESO, mat A.Žvirblys pastebėjo, kad prieš avariją buvo smarkiai padidėjęs dujų suvartojimas: 2013 metais – 2417, 2014 metais – 2623, 2015 metais – 2582, 2016 metais – 1747, o 2017 metais – net 3431 kubinis metras. Tai – net 46,5 procento daugiau nei ankstesniais metais.
Savo įtarimais dėl dujų, už kurias reikės mokėti, nutekėjimo A.Žvirblys pasidalijo su ESO atstovais. Iš pradžių jie patvirtino, kad nutekėjimas galėjo turėti įtakos suvartotam dujų kiekiui, ir pažadėjo viską ištirti.
Tačiau paskui vilnietis sulaukė Raštų ir skundų grupės koordinatorės Dianos Guselnikovos atsakymo, kad suvartotas dujų kiekis nebus perskaičiuotas.
Supratęs, kad raštais daug nenuveiksi, A.Žvirblys pareikalavo susitikti su atsakingais įmonės darbuotojais.
„Jau nuo susitikimo pradžios pajutau spaudimą, tad tiesiai šviesiai paklausiau: gal be reikalo čia atvykau, jeigu taip vyksta pokalbis?“ – prisiminė susitikimą gegužę verslininkas.
Vėliau pasirodė, kad pokalbis pakrypo palankesne linkme, tačiau džiaugtis buvo per anksti.
Birželio pabaigoje vilnietis sulaukė dar vieno Raštų ir skundų grupės koordinatorės Rugilės Greičiūtės atsakymo, kad dujų skaitiklio užfiksuotas dujų kiekis esą nenutekėjo, tad bendrovė neturi pagrindo svarstyti, ar atlyginti nuostolius.
Apie kompensaciją nekalba
Per susitikimą A.Žvirblys naiviai tikėjosi, kad galės išklausyti keturis pokalbių įrašus, nes skambinant į avarinę tarnybą buvo įspėjamas, jog pokalbiai įrašomi.
Pokalbių įrašų jam niekas nepateikė. Tada A.Žvirblys pareiškė, kad kol visko nuodugniai neišsiaiškins, už dujas nemokės.
Juk vien 2017-aisiais jam už suvartotas dujas buvo apskaičiuota beveik 400 eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau ESO atstovai kelis kartus raštais A.Žvirblį tik paragino sumokėti susidariusią sumą, jau net neužsimindami apie kompensavimo galimybes.
Nutekėjimas – nereikšmingas?
A.Žvirblys sakė, kad savo patirtimi nori pasidalyti su kitais dujų vartotojais.
„Apie kokį patikimumą galima kalbėti, jeigu įmonė tik gina savo munduro garbę? Juk dujų nuotėkis – ne juokas. Kas būtų buvę, jei būtų nugriaudėjęs sprogimas? Kas būtų atlyginęs nuostolius?“ – retoriškai klausė jis.
ESO atstovas Valentas Neviera „Sostinei“ pripažino, kad avarinės tarnybos darbuotojai vasario 27-ąją iš pradžių patikrino ne tą dujų apskaitos spintą.
Paklaustas apie kompensaciją klientui V.Neviera patvirtino, kad jos A.Žvirblys nesulauks. Esą dujų nutekėjimas toks nežymus, kad apskaitos prietaisas nebuvo pajėgus tokį mažą nuotėkį (0,00045 proc. koncentracijos) užfiksuoti.
„Be to, įvertinta, kad net ir per ilgą laikotarpį toks nuotėkis, kuris pagrįstų kliento argumentus, susidaryti negalėjo. Pro veržlę, dėl kurios buvo atsiradęs dujų nuotėkis, fiziškai negalėtų ištekėti tiek dujų, kiek padidėjo jų suvartojimas. Tuo metu sudeginti tiek dujų buvo galima“, – tikino V.Neviera.
Jis atkreipė dėmesį, kad klientas dujų skaitiklio rodmenis tikrina nereguliariai. Be to, smarkiai padidėjusį dujų suvartojimą jis pastebėjo po gana ilgo laiko, pasibaigus šildymo sezonui šaltą žiemą.
Kam sumoka – neatskleidė
Paklaustas, ar dažnai pasitaiko, kad panašiais atvejais gyventojai sulaukia kompensacijų, V.Neviera aiškino, jog jos mokamos tais atvejais, kai įsitikinama, kad klientams apskaičiuota neteisinga suma dėl įrangos gedimo ar kitų nuo kliento nepriklausančių priežasčių.
„Visus atvejus, dėl kurių kyla ginčų, kruopščiai nagrinėjame, glaudžiai bendraujame su klientais siekdami išsiaiškinti ir išsamiai paaiškinti visas aplinkybes. Paaiškėjus, kad nesklandumų kilo dėl ESO kaltės, klientų atsiprašome ir išmokame kompensacijas“, – tvirtino V.Neviera.
Jis aiškino, kad su A.Žvirbliu taip pat buvo daug bendrauta, situacija keliskart tikrinta, klientas dalyvavo susitikime, kuriame buvo išsamiai paaiškintos visos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių ESO kompensacijos išmokėti negali.
Žiemą liepė užsukti dujotiekį
ESO darbuotojų nesiskaitymą su klientais teigė patyrę ir K.Borutos gatvės gyventojai, kai sausį spaudžiant šalčiui ir sningant jiems buvo liepta užsukti dujotiekio čiaupus ir kartu išjungti šildymą, nes dujininkai sugalvojo patikrinti sistemą.
Prieš tai ant laiptinių durų buvo pakabinti grėsmingi, raudonomis raidėmis paryškinti skelbimai. ESO net nepasivargino į žmones kreiptis mandagiau. Pranešimo viršuje švietė biurokratinis „Dėl pastato dujų sistemos techninio patikrinimo“.
Namo gyventojui Kazimierui tądien teko atsiprašyti iš darbo ir važiuoti per miestą, kad po patikrinimo vėl įjungtų šildymą. Juk vakare visai šeimai sugrįžti į atšalusius namus būtų buvę labai nejauku. Kazimieras neslėpė – vien dėl ESO užgaidos sugaišo kelionei daugiau nei valandą, naudojo degalus.
Ne visi turėjo galimybę ištrūkti iš darbo, tad vakare dantimis kaleno ne vienas gyventojas. Taip, ESO skelbė, kad patikrinimas truks pusketvirtos valandos, bet tokiu metu, kai daugelis žmonių dirba.
Tad prašymas sudaryti galimybę ESO darbuotojams įeiti į patalpas, kuriose įrengti dujiniai prietaisai, ir patikrinti pastato dujų sistemą reiškė bent iki pietų užmiršti darbą. Ar kiekvienas gali sau leisti tokią prabangą?
ESO atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė tada tvirtino, kad dujų sistemų patikrinimai atliekami visais metų laikais.
„Apribojimų dėl oro sąlygų ar metų laiko atliekant tokius patikrinimus nėra, bet stengiamės juos atlikti šiltuoju metų laiku ar per kuo trumpesnį laiką. Šiuo atveju sistemos patikra neužtruko nė dviejų valandų“, – prisimindama K.Borutos gatvės atvejį aiškino ESO atstovė.
Ji teigė, kad apie planuojamus darbus ESO gyventojus informuoja iš anksto elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis arba skelbimais, iškabinamais ant namų, laiptinėse. Jei numatytas laikas gyventojams nepatogus, tikrintojai prašo apie tai jiems pranešti, kad jie ieškotų kitos datos, kol ras visiems tinkamą laiką.
Per patikrinimą K.Borutos gatvės name dujų nuotėkio neaptikta – patikrinta sistema buvo saugi ir patikima. Tokie patikrinimai atliekami kas penkerius metus.
