„Jei po savo pagalvėmis turite (JAV - BNS) dolerių, eurų ar aukso, eikite į bankus ir keiskite juos į Turkijos lirą. Tai yra nacionalinė kova“, – per nacionalinę televiziją šalies gyventojams sakė į vis gilesnę ekonominę duobę grimztančios Turkijos prezidentas.
„Tai bus atsakas tiems, kurie paskelbė ekonominį karą“, – teigė R. T. Erdoganas, dėl ekonominės Turkijos padėties kaltę suvertęs „palūkanų normų lobistams“, kurie esą siekia, kad šalis keltų palūkanų normas.
Investuotojai, tikėjęsi, kad R. T. Erdoganas suteiks užuominų dėl plano sutvirtinti lirą, liko nusivylę, o valiutos vertė toliau traukė sparčiai žemyn. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė dvigubinantis muitus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui.
Po šio pranešimo situacija tapo dar labiau dramatiška – po 16 val. 40 min. Lietuvos laiku. Turkijos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu sumenko virš 19 procentų.
Tačiau R. T. Erdoganas sako, kad turkai neturėtų per daug nerimauti dėl valiutų kursų svyravimo.
„Doleris, moleris, jie nestos mums skersai kelio. Nesijaudinkite!“, – ironizavo R. T. Erdoganas, naudodamas savo mėgstamą retorikos priemonę.
Jis sakė, kad Turkija nebijo „grasinimų“ ir pridūrė, jog Ankara turi „alternatyvų“ ekonominiam bendradarbiavimui daugybėje šalių, „pradedant Iranu, Rusija, Kinija ir kai kuriomis Europos valstybėmis.
Krizė Turkijoje brendo jau kurį laiką, o lira JAV dolerio atžvilgiu stabiliai pigo nuo pat metų pradžios.
Liūdnai atrodė ir makroekonominiai rodikliai – metinė (12-os mėnesių) infliacija liepos mėnesį grėsmingai priartėjo prie 16 proc. Pavyzdžiui, transporto kainos per metus išaugo ketvirtadaliu, o maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango virš 19 procentų.
Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra anksčiau penktadienį R. T. Erdoganą citavo sakant, kad Turkija šią krizę įveiks taip pat, kaip anksčiau šią savaitę įveikė potvynį prie Juodosios jūros įsikūrusio miesto Ordu.
„Su Dievo palaima mes įveiksime šias nelaimes (Ordu potvynį) ir taip pat sėkmingai nugalėsime ekonominiame kare“, – lankydamasis Baiburto regione sakė R. T. Erdoganas.
Baimė - ir Europos bankų sektoriuje
Turkijos krizė penktadienį ne juokais sudrebino ir Europos bankininkystės sektorių.
Leidinyje „Financial Times“ penktadienį pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) baiminasi, jog krizė Turkijoje turės poveikį kai kuriems didiesiems euro zonos bankams.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, Europos bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – ECB sukurtas tam, kad stebėtų didžiųjų euro zonos bankų veiklą – jau porą mėnesių atidžiai seka euro zonos bankų finansinius ryšius su Turkija.
Reguliuotojas teigia, kad didžiausią poveikį su Turkija susijusios rizikos turi ispanų bankui BBVA, Italijos „UniCredit“ ir Prancūzijos „BNP Paribas“ – visi šie bankai šalyje vykdo plataus masto operacijas.
BPM baiminasi, kad skolininkai Turkijoje tinkamai neapsidraudė nuo rizikų, susijusių su liros kurso kritimu, ir gali skelbti defoltus paskoloms užsienio valiuta, kurios sudaro apie 40 proc. Turkijos bankininkystės sektoriaus aktyvų.
„UniCredit“ akcijų kursas penktadienio popietę buvo kritęs 5,86 proc., BBVA – 5,35 proc., o „BNP Paribas“ – 4,26 procento.
