Visos jos pripažino šiuos teisės aktų nuostatų neatitinkančius savo veiksmus, juos nutraukė ir ėmėsi arba ketina imtis veiksmų vartojimo kredito gavėjams padarytai žalai atlyginti.
„Atlikdami rinkos priežiūrą fiksavome kai kurių bankų ir dalies vartojimo kreditus teikiančių bendrovių praktiką sutartomis palūkanomis apmokestinti ne tik pagal vartojimo kredito sutartį išmokėtą vartojimo kredito sumą, bet ir tam tikrus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.
Dėl tokių finansų rinkos dalyvių veiksmų buvo gauta ir vartotojų skundų.
Ėmėmės priemonių tą neleistiną praktiką sustabdyti ir paskatinome įmones žalą klientams atlyginti“, – sakė Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Pasak jo, vartotojams, manantiems, kad jų sudarytose vartojimo kredito sutartyse vartojimo kredito palūkanų norma buvo taikoma netinkamai (pvz., vartojimo kredito palūkanos skaičiuotos ne tik nuo išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo su sutartimi susijusių mokesčių), rekomenduotina su prašymu grąžinti permokėtas palūkanas pirmiausia raštu kreiptis į vartojimo kreditą suteikusią bendrovę, o prireikus – į Lietuvos banką.
Vartojimo kreditų teikimo veiklą reguliuojančio Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma gali būti taikoma tik išmokėtai vartojimo kredito daliai.
Tai reiškia, kad vartojimo kredito gavėjui turi būti pervedama (suteikiama galimybė naudotis) visa jam suteikto vartojimo kredito suma, o palūkanos skaičiuojamos tik išmokėtai, t. y. suteiktai naudotis, vartojimo kredito daliai.
Tokia Lietuvos banko nuomonė buvo pateikta ir Vartojimo kredito teikimo gairių naujos redakcijos, patvirtintos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 241-176 ir 2017 m. spalio 6 d. viešai paskelbtos Lietuvos banko interneto tinklalapyje, 26 punkto 3 papunktyje.
Siekdamas užtikrinti vienodą teisės aktų reikalavimus atitinkančią finansų rinkos dalyvių praktiką, Lietuvos bankas 2018 m. kovo pradžioje raštu kreipėsi į visus prižiūrimus subjektus, turinčius teisę verstis vartojimo kredito teikimo veikla.
Jų buvo prašoma pateikti detalius, konkrečiais įrodymais pagrįstus paaiškinimus, ar jų vykdoma vartojimo kredito teikimo veikla atitinka pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas.
Išnagrinėjus visų atsakiusių įmonių (iš viso 110 finansų rinkos dalyvių) pateiktą informaciją ir dokumentus, darytina išvada, kad didžiosios dalies jų (106 bendrovių) veiksmai atsakymo į Lietuvos banko apklausą pateikimo metu nesudarė pagrindo galimam Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pažeidimui.
Tai yra, pagal sudaromas vartojimo kredito sutartis, vartojimo kredito gavėjams turėjo būti išmokama visa vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito suma, o palūkanos taikomos tik išmokėtai ir negrąžintai vartojimo kredito daliai.
Keturios įmonės nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes vartojimo kredito sutartyse nustatytas palūkanas skaičiavo ne tik nuo vartotojams išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo finansuoto sutarties sudarymo mokesčio.
2017–2018 m. už nustatytus Vartojimo kredito įstatymo, įskaitant įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, pažeidimus vienai įmonei buvo skirta bauda, o dviem bendrovėms – įspėjimas ir įspėjimas.
