Dažnai tokius siūlymus pasitinka šiek tiek piktesnė replika, kartais mandagus atsakymas, kad turima sutartis tenkina ir naujos šiuo metu nedomina. Būna ir atvejų, kai iš skubėjimo ar staigaus susidomėjimo žmonės sutinka, kad išgirtasis pokalbių planas ar nauja sutartis būtų įdiegta ir numetę ragelį puola tęsti pradėtus darbus, net nesusimąstydami apie ką tik priimtą paslaugą.
Panaši situacija nutiko ir vilnietei Jurgitai, kuri, norėdama atsisakyti dviejų fiksuoto ryšio (vadinamųjų „laidinių“) telefonų liko šokiruota – pasirodo, už vieną iš jų, kuris priklausė mirusiai mamai, ir toliau plaukė sąskaitos, nors moteris buvo informavusi operatorių „Telia“ apie įvykusią netektį ir paprašiusi atjungti telefoną.
O pati savojo telefono atsisakyti ji išvis negali dar daugiau nei metus, nes taip paskubomis telefonu priimta sutartis be jokių ranka rašytų ar elektroninių parašų ryšio operatorių yra traktuojama kaip realus finansinis įsipareigojimas, už kurį vilnietei gresia sutarties netesybos.
Problemos prasidėjo nutarus atsisakyti telefonų
Jurgita pasakojo, kad šių metų birželį nusprendė atsisakyti dviejų „laidinių“ telefonų – vieno savo bute, kito – paveldėtame mirusios mamos bute, nes po netekties ši seno tipo ryšio priemonė tapo visiškai nereikalinga.
„Birželio pabaigoje parašiau abiejų telefonų atsisakymo prašymus „Telia“ salone Vilniuje, pateikiau mamos mirties liudijimą, paveldėto buto nuosavybės dokumentus. Juos priėmęs vyrukas man pasakė, kad telefonai bus atjungti po savaitės, t. y. po liepos 6 dienos.
Informavome visus, kam tai dar galėjo rūpėti, kad šiais telefonais nuo to laiko mūsų nebepasieks, ir ramiai laukėme sąskaitos už keletą liepos mėnesio dienų – už laikotarpį, kol vyks atjungimo procesas“, – aiškino moteris.
Tačiau ją nustebino laiškas, kurį ji gavo po 3 savaičių nuo telefonų atsisakymo dienos: jame – grasinimai susimokėti sumą už visą mėnesį.
Patikrinusi moteris pastebėjo, kad telefonai tebeveikia. Paskambinus į „Telia“ atstovybę ji buvo informuota, kad atjungimas vis dar vyksta, o taip ilgai užtruko dėl to, kad užstrigo jų sistema.
„Tačiau netrukus sulaukiau tos pačios operatorės skambučio – pasirodo, abu telefonai turi dar nesibaigusias sutartis, vienas iki 2019 m. kovo, kitas – iki 2019 m. gruodžio. Norit atjungti, turėčiau sumokėti mokestį už sutarties netesybas, o tas mokestis apytikriai (poros eurų skirtumu) prilygsta sumai, kurią sumokėčiau iki to laiko, jei ir toliau naudočiausi „Telia“ paslaugomis“, – stebėjosi vilnietė.
Sutartis – be jokių dokumentų ir parašų
Prispirta į kampą Jurgita sutiko savo bute telefoną pasilikti iki kovo, nes bet kuriuo atveju už telefoną turėtų sumokėti praktiškai tiek pat, kiek už sutarties nutraukimą.
„Iš mirusio žmogaus operatorė pažadėjo netesybų nereikalauti ir tą telefoną atjungti. Tai pagirtina, nes anksčiau mirusiam mano tėvui bendrovė sugebėjo dar kelis metus siuntinėti grasinančius laiškus, o susisiekus ir informavus, kad žmogaus nebėra, jie lyg ir sutikdavo, bet po kurio laiko vėl ateidavo laiškas“, – situacijos absurdiškumą pasakojo moteris.
Labiausiai ją papiktino ne tai, kad dar daugiau nei pusmetį teks mokėti už nenaudojamą telefoną, o operatorių teigimas, kad moteris turi kažkokių finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos pati net nenumanė, nes nesirašė jokių sutarčių ir niekur nepadėjo savo parašo.
„Jokia fizinė ar elektroninė sutartis nebuvo pasirašyta, nėra mano parašo, nei ranka rašyto, nei elektroninio, nėra įmonės antspaudų ir jų parašų. O pasirodo, kad aš to nežinodama turiu labai rimtą finansinį įsipareigojimą, už kurio nevykdymą net gresia netesybos.
Jie kaip sutartį traktuoja kažkada įvykusį skambutį telefonu, maždaug tokio tipo: „Šiuo metu siūlome akciją, už telefoną mokėsite tiek pat, kiek mokate, ir turėsite daugiau nemokamų minučių“. Numykimas į ragelį „Gal ir visai nieko“ solidžios kompanijos traktuojamas kaip apgalvotas parašo padėjimas ant dokumento“, – nuostabos neslėpė Jurgita.
Tokios sutarties net nepamena
Jos teigimu, toks telefoninis sutarčių „pasirašinėjimas“, kurį taiko dauguma telekomunikacijų įmonių, pažeidžia žmogaus, kaip vartotojo, teises, nes jis neturi galimybės susipažinti su visomis sutarties sąlygomis.
Taip pat, anot Jurgitos, telefonu niekas nepasakoja apie netesybų sąlygas ir apie tai, kokiam laikotarpiui nuo telefoninio pokalbio momento klientas finansiškai įsipareigoja įmonei.
Jurgitos įsitikinimu, telefonu užkluptas žmogus gali būti paveikiamas ir emociškai, nes paskubomis gali pritarti kažkam, ko, galbūt, apgalvojęs ir prieš dėdamas parašą net nesirinktų.
„Aš nuoširdžiai neprisimenu, kada kalbėjausi su „Telia“, ką jie man tiksliai sakė, ar nepakėlė telefono kas nors iš mano šeimos narių ar vaikų ir su nematoma moteriške iš kito laido galo nesusitarė kažko už mane. Tokios „sutartys“ – labai nerimta, o galbūt ir neteisėta. Nepaisant to, plačiai praktikuojama“, – tikino ji.
„Telia“: apgailestaujame dėl susidariusios situacijos
lrytas.lt susisiekus su „Telia“, įmonės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis pripažino, kad šiuo atveju telekomunikacijos bendrovė iš tiesų suklydo.
„Labai atsiprašome klientės dėl ir mums nemalonios situacijos. Ją lėmė žmogiška klaida ir neįsigilinimas į situaciją. Deja, tokių situacijų pasitaiko, turime iš jų mokytis, ką padarėme ir šį kartą, pakoregavę procesus, kad tokiose situacijose konsultantai turėtų aiškesnes sprendimo gaires“, – apgailestavo jis.
A.Stasiulaitis tikino, kad jau susisiekė su minėtaja kliente ir ištaisė savo klaidas bei nereikalaus jos sumokėti sumą už netesybas.
Jo teigimu, toks „telefoninis“ sutarčių pasirašymas Lietuvoje yra leidžiamas ir įtvirtintas teisės aktuose.
„Kalbant apie paslaugų užsakymą telefonu, Lietuvos teisės aktai jį leidžia kaip klientams patogų komunikacijos būdą. Pagrindiniai reikalavimai taikant tokią tvarką – žmogus turi aiškiai suprasti, kad pokalbio metu užsako paslaugas, o bendrovė turi saugoti pokalbio įrašą“, – paaiškino atstovas.
RRT: sutartys gali būti pasirašinėjamos ir telefonu
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė teigė, kad situaciją vertinti sudėtinga, nes kiekvienu atveju RRT kilusius nesutarimus sprendžia individualiai.
Tačiau ji patikino, kad tokio pobūdžio sutartys gali būti sudaromos nebūtinai tik elektroniniu ar realiu parašu, o ir telefonu.
„Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartys gali būti sudaromos tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek nuotoliniu būdu (paslaugų teikėjui ir vartotoju nesant kartu vienoje vietoje iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones, pavyzdžiui, telefonu), tačiau pastaruoju atveju vartotojui turi būti įvardintos visos pagrindinės užsakomos paslaugos sąlygos (kainos, terminai ir kt.).
Nuotoliniu būdu sudarytos paslaugų teikimo sutartys yra vykdytinos taip pat kaip ir raštu sudaryta (pasirašyta) paslaugų teikimo sutartis“, – Lietuvos Respublikos (LR) civilinį kodeksą citavo M.Lavrinavičiūtė.
Visgi, anot jos, svarbu pabrėžti, kad LR civilinis kodeksas „numato kliento teisę susipažinti su išsamia informacija, susijusia su paslaugomis, kuri turi įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį“.
Kodekse taip pat aiškinama, kad verslininkas, prieš vartotojui sudarant nuotolinę sutartį, privalo informuoti vartotoją apie jo teisę atsisakyti sutarties, nurodant šios teisės įgyvendinimo sąlygas, terminus ir tvarką, pateikiant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Taip pat turi būti pranešama, jeigu vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties.
Vartotojui taip pat privaloma pateikti informaciją, kad jis, atsisakęs sutarties (jeigu yra atitinkamos sąlygos), turėtų sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas.
„Vartotojai, sudarydami tokias sutartis, turėtų būti aiškiai ir suprantamai informuoti apie teisę atsisakyti tokių sutarčių, kaip šia teise tinkamai pasinaudoti, t. y. ją įgyvendinti, taip pat, kokias pasekmes tai sukelia, atsisakymo atveju mokėtinas sumas“, – teigė M.Lavrinavičiūtė.
Remiantis kodeksu, vartotojas, norėdamas nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą paslaugų teikimo sutartį, turi teisę padaryti tai vienašališkai, pranešdamas apie tai paslaugų teikėjui paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka.
„Tačiau, pažymime, jog tuo atveju, jei sutartis yra terminuota, paslaugų teikėjas gali pareikalauti netesybų, jei tai yra numatyta pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje.
Vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktu, tik nustačius, jog paslaugų teikėjas iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus arba pakeitė paslaugų teikimo sutarties sąlygas, gali būti taikomas šis punktas ir pripažįstama, kad abonentas turi teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį be netesybų“, – situaciją komentavo M.Lavrinavičiūtė.
