Bankų pajamų padidėjimą iš įmonėms pasiūlytų paslaugų krepšelių ir taikyto sąskaitos tvarkymo įkainio atsvėrė sumažėjimas iš komisinių atlyginimų už lėšų įskaitymą.
„Tyrimas atskleidė, kad pernai pasiūlyti įvairūs mokėjimo paslaugų krepšeliai padeda sutaupyti. Vis dėlto dar kone kas antras klientas liko prie senojo atsiskaitymo būdo, kai mokama už kiekvieną paslaugą atskirai. Daugeliu atveju tokie klientai permoka – neretai net dvigubai. Todėl dar kartą ragintume gyventojus įvertinti savo pasirinkimą. Mes savo ruožtu, siekdami dar labiau paskatinti keisti mokėjimo įpročius ir pasirinkti racionaliausią mokėjimo paslaugų pasiūlymą, rudenį peržiūrėsime pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos nustatymo metodiką ir pačią jo kainą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, kaip numato teisės aktai, tai bus daroma po konsultacijų su visuomene, įskaitant ir rinkos dalyvius.
Tyrimo duomenimis, įvairius mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 m. pabaigoje buvo pasirinkę 1,6 mln. bankų klientų, tačiau apie 1,5 mln. klientų už paslaugas, pavyzdžiui, pervedimus eurais, grynųjų pinigų operacijas, sąskaitos tvarkymą ir pan., kas kartą mokėjo atskirai. Krepšelius pasirinkę gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo 10,4 Eur už pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį ir naudojosi visomis į jį įeinančiomis paslaugomis.
Krepšelių nepasirinkę gyventojai ne tik mažiau naudojosi mokėjimo paslaugomis, bet ir už jas sumokėjo daugiau nei dvigubai brangiau – daugiau kaip 22 Eur per metus. Didžiausia dalis išlaidų – apie trečdalis – teko už sąskaitos tvarkymą, šiek tiek mažiau (30 %) – už grynųjų pinigų pasiėmimą bankomatuose, kita suma sumokėta už mokėjimo korteles ir pervedimus eurais.
Didžiajai daliai krepšelius pasirinkusių gyventojų pakanka į jų sudėtį įeinančių mokėjimo paslaugų – jie moka tik krepšelio komisinį atlyginimą. Tačiau nedidelė dalis – apie dešimtadalis – krepšelius pasirinkusių gyventojų naudojosi krepšelių sudėtį viršijančiomis paslaugomis. Už jas gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo apie 8,8 Eur. Daugiausia jie sumokėjo už grynųjų pinigų operacijas bankomatuose (viršijus nustatytą į krepšelį įeinančią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą ar pasinaudojus kito banko Lietuvoje ar užsienyje bankomatu) ir už papildomas mokėjimo korteles.
Tyrimo duomenimis, pernai bendros bankų komisinių ir paslaugų pajamos sudarė 241 mln. Eur ir buvo 14 proc. didesnės nei 2016 m. Daugiau nei du trečdalius šios sumos bankai gavo už mokėjimo paslaugas – fiziniai ir juridiniai asmenys už mokėjimo paslaugas sumokėjo panašią sumą (atitinkamai 83 mln. ir 85 mln. Eur).
Bankų pajamas už mokėjimo paslaugas didino intensyvesnis paslaugų naudojimas, taip pat įtakos turėjo ir kainodaros pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. reikšmingai išaugo atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis (17 %), el. sąskaitų naudojimas (15 %), tarptautiniai pervedimai (8 %). Pagrindiniai kainodaros pokyčiai – tai mokėjimo paslaugų krepšelių atsiradimas ir gautų mokėjimų įskaitymo į sąskaitą įkainio panaikinimas, jis nuo šiol įtraukiamas į sąskaitos tvarkymo komisinį atlyginimą.
Per 2017 m. apie 14,4 mln. Eur padidėjo bankų pajamos už įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų tvarkymą. Neturintieji mokėjimo paslaugų krepšelio moka atskirai už sąskaitos tvarkymą, o šios paslaugos įkainius dauguma bankų padidino, taip pat pradėjo taikyti komisinį atlyginimą už anksčiau nemokamai tvarkytas sąskaitas. Tačiau sąskaitos tvarkymas apima ir gautų mokėjimų įskaitymą į sąskaitą, už juos komisinis atlyginimas nebetaikomas, dėl to įmonės ir gyventojai per metus sumokėjo 8,6 mln. Eur mažiau.
Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai šiemet ėmėsi aktyvių veiksmų ir uždarė daugiau nei ketvirtadalį (apie pusę milijono) visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Kartu jie patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos.
Pernai daugiausia – ketvirtadalį (22,3 mln. Eur) – už mokėjimo paslaugas gyventojų patirtų išlaidų sudarė grynųjų pinigų pasiėmimas iš bankomatų. Pažymėtina, kad net 40 proc. šių išlaidų sudarė komisinis atlyginimas už operacijas užsienyje ir kitų bankų bankomatuose.
„Vartotojų padėtį labai koncentruotoje mokėjimų rinkoje labiausiai gerina stiprūs nauji rinkos dalyviai, kurie kovodami dėl klientų priverčia pasispausti senbuvius. Toliau dedame pastangas, kad tokių naujokų daugėtų, ir tikimės, jog jau netrukus vis labiau apčiuopiamus rezultatus pajus vartotojai“, – sako V. Vasiliauskas.
Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja tris prašymus suteikti specializuotų bankų licencijas, kurios, be kita ko, suteiktų teisę teikti mokėjimo paslaugas. Be to, nuo 2017 m. pradžios Lietuvos bankas mokėjimų srityje konkuruojančioms mokėjimo ir el. pinigų įstaigoms jau suteikė pusšimtį veiklos licencijų. Šiuo metu nagrinėjama dar apie 30 paraiškų.
