Lietuvos antstolių rūmų vadovė Dovilė Satkauskienė sako, kad jei skolą bandytų išieškoti kitas asmuo, jam jau reiktų teismo sprendimo arba vykdomojo notaro įrašo, o minėtoms institucijoms to nereikia, jos turi teisę ne ginčo tvarka išieškoti skolas, todėl gali naudotis sistema, kuri pinigus nuskaito tiesiogiai.
Teisinga tik įstatymiškai?
LRT.lt jau rašė apie nemalonią skaitytojo Igorio (vardas pakeistas) patirtį, kai kelis mėnesius „Sodrai“ nesusimokėjęs PSD įmokos ir netikrinęs savo elektroninės paskyros, vieną dieną nustebo, kad iš jo sąskaitos skola buvo išskaičiuota be jokio asmeninio pranešimo, o gyventojas, nesinaudojantis elektronine „Sodros“ sistema, taip ir nesužinojo, kad iš jo sąskaitos ruošiamasi nuskaityti skolą. Tačiau „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis teisinosi, kad kitais būdais apie tai pranešti gyventojams negali, nes dažnai neturi jų kontaktų.
Advokatas M. Juozaitis tikina, kad iš esmės ši skolų išieškojimo sistema, kai pinigai nuskaičiuojami tiesiogiai iš gyventojo sąskaitos, yra teisėta, tačiau pastebi, kad įstatyme numatytas svarbus reikalavimas: žmogus turi būti kažkaip apie tai perspėtas. Pasak jo, įspėjimą apie būsimą skolos nuskaitymą į elektroninę žmogaus paskyrą siunčianti „Sodra“ teisiškai atitinka šį reikalavimą, tačiau kad teisingumas būtų įvykdytas ne tik formaliai, ji dar turėtų pasirūpinti, kad žmogus tą įspėjimą tikrai gautų ir perskaitytų.
„Jei Sodra neturi jokių papildomų žmogaus kontaktų ir dėl to gali jį įspėti tik per elektroninę „Sodros“ paskyrą, kuria naudojasi ne visi gyventojai, tada ji elgiasi neteisingai. Pranešimą ji turėtų pateikti tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad žmogus jį tikrai gaus ir perskaitys. Jeigu įspėjimas žmogaus nepasiekia viena forma (pavyzdžiui, jei žmogus neatsiliepia į skambutį), tada reikia bandyti su juo susiekti kitaip ir įsitikinti, kad jis tikrai informuotas“, – tikina M. Juozaitis.
Jo teigimu, „Sodra“ į šią situaciją turėtų žiūrėti žmoniškiau. „Jie juk mato, jei gyventojas prie savo paskyros prisijungia retai arba visai neprisijungia. Jeigu taip yra, akivaizdu, kad žmogus nėra perskaitęs pranešimo, taigi nėra ir perspėtas. O kol žmogus nėra įspėtas, jokie veiksmai neturėtų būti pradėti“, – svarsto M. Juozaitis. Taigi, advokato teigimu, tokia tvarka yra numatyta įstatyme, bet tai nereiškia, kad ji yra teisinga.
Tačiau „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis nesutinka, kad tai turėtų būti tik „Sodros“ rūpestis. Jis sako, kad žmonės, nepastebintys pranešimų, yra patys kalti, nes „Sodrai“ nepateikia savo papildomų kontaktų ir nesilanko savo elektroninėse paskyrose: „Mes dirbame savo darbą, jį atliekame, o jei žmogus pats nesirūpina, tai nieko ir nežino.“
Nuskaičiuoti pinigus be ilgų procesų – valstybinių institucijų privilegija
Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės D. Satkauskienės, PLAIS sistema yra tik priemonė išieškojimui vykdyti. „Procesas pirmiausia prasideda nuo skolos priteisimo (jei pradedamas teismo procesas), arba kai skola susidaro pagal institucijos sprendimą, arba kai yra išduodamas notaro vykdomasis įrašas“, – aiškina specialistė. Kai nurodymą nuskaičiuoti skolą duoda viena iš institucijų, kurioms suteikta privilegija naudotis PLAIS sistema, tam pakanka tik tos institucijos sprendimo, o teismo įsikišimo nereikia.
Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė teigia, kad ši sistema yra susieta tik su banko arba kredito įstaigose laikomomis lėšomis. Todėl jei sąskaitoje esančių lėšų skolai padengti nepakanka ir ją tenka išieškoti iš kito gyventojo turto, tai tampa užduotimi antstoliams.
Jeigu sumą bandytų išieškoti kiti asmenys, pasak advokato M. Juozaičio, situacija būtų beveik tokia pati, tačiau procesas – visiškai kitoks ir reglamentuotas skirtingais teisės aktais.
„Tokiu atveju pirmiausia įvyksta teisminis procesas, kurio metu priimamas sprendimas apie sumą, kurią reikia išieškoti. Tada išduodamas vykdomasis dokumentas, apie tai žmogus yra tiesiogiai informuojamas. Kai antstolis gauna vykdomąjį dokumentą, jis dar kartą informuoja žmogų ir nustato terminą, iki kurio jis gali pats, be priverstinių priemonių, susimokėti skolas“, – aiškina M. Juozaitis. Tokiu atveju antstolis pradeda išieškojimą iš banko sąskaitos ar kito turto tik praėjus paskirtam laiko terminui.
Taigi PLAIS sistema yra privilegija tam tikroms institucijoms išvengti šio prailgino proceso. Teisininko manymu, tai buvo padaryta siekiant palengvinti ir pagreitinti tokių atvejų administravimą. „Jei skola yra, pavyzdžiui, 10 eurų, o išieškojimo procesas vykdomas per antstolį, ilgėja procesas ir atsiranda daug papildomų išlaidų: už paties antstolio darbą, įvairius pranešimus, jei reikia, ir teismo darbą“, – svarsto M. Juozaitis.
Mažesnė našta valstybei – keblumai gyventojams
Tačiau sumažinta administracinė našta valstybei kelia sunkumų paprastam gyventojui. „Valstybės interesas kuo greičiau ir paprasčiau susirinkti mokesčius ir skolas yra šiek tiek savanaudiškas, nes procese, kuriame dalyvauja antstolis, įsiskolinęs žmogus turi teisę ginčyti bet kokį, jo manymu, neteisėtą antstolio veiksmą. Nors toks procesas gali užsitęsti, maksimaliai apsaugomos žmogaus teisės“, – aiškina teisininkas.
O kai skola yra išieškoma per PLAIS programą, pirmiausia yra nuskaitomi pinigai, ir tik paskui žmogus gali bandyti aiškintis, jei kas nors ne taip.
„Tada jis turi kovoti prieš valstybę ir įrodinėti, kad atgautų tuos pinigus. O gali būti, kad programa nuskaitė paskutinius jo pinigus ir žmogus nebeturi iš ko gintis. Taigi valstybė šiuo atveju yra labai pasilengvinusi sau gyvenimą, o gyventojui tai yra rimtas apsunkinimas“, – komentuoja advokatas. Jo teigimu, žmogaus teisė gintis nėra atimama, tačiau viskas vyksta kebliau, nes žmogus turi kovoti jau su pasekmėmis.
Teisininko teigimu, ši sistema stipriai apsunkina mokesčių mokėtojų teises ir dėl to, kad valstybinės institucijos taip pat dažnai daro klaidų. „Būna, kad žmogus sumoka įmokas, tačiau „Sodra“ netyčia neįskaito, žmogus susimoka du kartus dėl „Sodros“ klaidos. Nors dėl to kalta institucija, žmogus nukenčia, nes lėšos nuskaitomos pirmiau nei išaiškėja neatitikimai“, – tikina M. Juozaitis. Jis įspėja, kad tokiu atveju pirmiausia reikėtų bandyti išsiaiškinti situaciją su klaidą padariusia institucija, ir tik kilus ginčui kreiptis į teismą.
