J.I.Fourmentas Kalvelis labai neišpeikė Vilniaus transporto, tačiau viena kelionė taksi jam įsimins ilgam.
Paprašęs vairuotojo nuvežti į J.Basanavičiaus gatvę Vilniuje jis vos neatsidūrė tokio pat pavadinimo gatvėje Alytuje. Paaiškėjo, kad panašiai buvo nutikę ir kitiems atvykėliams.
35 metų išeivijos lietuvis stebėjosi: kaip galima dirbti Lietuvos sostinėje ir nė žodžio nemokėti lietuviškai?
Juk Argentinoje, kurią nuo Lietuvos skiria per 12 tūkst. kilometrų, išeiviai lietuviai svarbiausių lietuviškų žodžių išmoko ispanų, italų kilmės išeivius, kurie ateina šokti lietuviškų šokių.
Negana to, prieš kiekvieną repeticiją jie visi kartu traukia „Tautišką giesmę“.
Už klaidą net neatsiprašė
Įlipęs į taksi automobilį ir supratęs, kad taksistas visiškai nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbos, J.I.Fourmentas Kalvelis ukrainiečiui pasakė adresą: „Basanavičiaus, six“ (šeši. – Red.). Vyras linktelėjo galva – esą suprato.
J.I.Fourmentas Kalvelis taksistui dar pamėgino paaiškinti, kad J.Basanavičiaus gatvė netoli, vos keliolika minučių kelionės.
Kai pamatė, kad jau važiuoja 25 minutes ir yra už miesto, pasirodė kaimo trobos, J.I.Fourmentas Kalvelis žvilgtelėjo į taksisto navigacijos prietaisą. O jame švietė nuoroda į J.Basanavičiaus gatvę Alytuje.
Sakau: „No Alytus. Vilnius, Vilnius.“ Apsisukęs taksistas už klaidą net neatsiprašė.
Su ukrainiečiu taksistu J.I.Fourmentui Kalveliui teko važiuoti ir kitą kartą. Ir vėl vairuotojas nesuprato nė žodžio lietuviškai.
Su tokia problema susidūrė ir kiti atvykėliai.
J.I.Fourmentas Kalvelis Vilniuje sutiko įvairių tautybių žmonių – rusų, lenkų, žydų ir pastebėjo, kad kiek sunkiau lietuviškai kalbančio atvykėlio jie net nesivargina suprasti.
J.I.Fourmentas Kalvelis neigė kalbas, kad lietuviai – šalti žmonės: „Jau nuo sutiktuvių oro uoste pajutau daug šilumos.“
Santūresni vilniečiai pasirodė tik sveikindamiesi.
Argentinoje įprasta bučiuotis ir vyrams. Žinoma, į skruostus, o ne į lūpas. Kitaip tai jau reikštų visai ką kita.
Kelionės perpus pigesnės
Skirtingai nei taksi, miesto transporto J.I.Fourmentas Kalvelis labai nepeikė: „Žinoma, autobusai galėtų būti naujesni.
Tačiau transporto sistema veikia puikiai, autobusai ir troleibusai nevėluoja. O susirasti maršrutą naudojantis programėle – juokų darbas.“
Apskritai J.I.Fourmentas Kalvelis pastebėjo, kad žmonės Vilniuje labai punktualūs. „Skirtingai nei aš“, – pridūrė jis.
Kas kita Argentinoje, kur miesto transporto vėlavimas – įprastas dalykas.
Be to, dauguma vairuoja labai neatsargiai, važiuoti autobusu nesaugu.
Tiesa, mokestis už kelionę Argentinoje perpus mažesnis nei Vilniuje, J.I.Fourmento Kalvelio gimtajame Beriso mieste jis tėra 50 centų.
Visi atvykėliai – „rusai“
Argentinoje daug atvykėlių iš Paragvajaus, Bolivijos, Peru. Iš Europos jau retai kas atvyksta.
Tačiau didelio bendravimo barjero nėra – visi stengiasi suprasti vieni kitus.
J.I.Fourmento Kalvelio senelis į Argentiną atvyko iš Panevėžio, o tėvai, kaip ir jis pats, gimė ir užaugo tolimoje šalyje.
„Mano tėvai lietuviškai nekalba, o aš lietuvių kalbos išmokau Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje ir dėl to labai džiaugiuosi“, – pasakojo pašnekovas.
Argentinos Beriso mieste gyvena apie 2 tūkst. išeivių. J.I.Fourmentas Kalvelis – išeivio anūkas, o dauguma kitų – jau proanūkiai. Kaip ir J.I.Fourmento Kalvelio senelis, jų proseneliai kadaise atvyko dirbti į Beriso skerdyklas.
Sunkiausius darbus skerdyklų šaldytuvuose dirbo ne tik lietuviai, bet ir rusai, ukrainiečiai. Bet visus atvykėlius argentiniečiai vadindavo vienu žodžiu – „rusai“.
Berise gyvena pusšimčio tautų atstovai. Rugsėjo ir spalio mėnesį mieste vyksta imigrantų šventės, į jas susirenka iki 100 tūkstančių žiūrovų. Šiose šventėse tarp nuolatinių dalyvių – ir Argentinos lietuviai.
Tad J.I.Fourmentui Kalveliui atrodė keista, kad Vilniuje kiekvienos tautybės atstovai savo šventes stengiasi švęsti atskirai.
Miestai pokyčių neišvengs
J.I.Fourmentas Kalvelis Vilniuje lankėsi septintą kartą.
Važiuodamas per Šiaurės miestelį jis prisiminė, kad čia kadaise stovėjo kareivinių pastatai. Dabar vietoj jų – stiklo ir metalo konstrukcijų daugiaaukščiai.
Paklaustas, kurie sostinės architektūros pokyčiai patinka, o kurie – nelabai, pašnekovas sakė nemėgstantis vartoti žodžių „patinka“, „nepatinka“. Jeigu pokyčiai įvyko, vadinasi, jų reikia. Miestas turi keistis.
„Aišku, Senamiestį reikia saugoti. Tai – istorija, mūsų praeitis. O kitose vietose reikia šiuolaikiškų pastatų“, – aiškino išeivijos lietuvis.
Argentinos sostinė Buenos Airės tiesiog akyse auga, gyventojų daugėja milijonais. Vilniui toli iki šio didmiesčio pokyčių.
Atvirkščiai – J.I.Fourmentas Kalvelis pastebėjo ištuštėjusią Vokiečių gatvę, Gedimino prospektą, kur anksčiau virdavo gyvenimas. Užtai dabar daugybė žmonių Vilniaus, Pilies gatvėse.
„Kad Vilniuje lankytųsi daugiau turistų, būtų pritraukta daugiau investicijų, reikia, kad šis miestas daugiau bendradarbiautų su Ryga, Talinu.
Apskritai Lietuva turėtų labiau bičiuliautis su Latvija ir Estija – tai būtų naudinga visoms valstybėms.
Juk jos mažos, atskirai viena nuo kitos tikrai mažiau pasieks“, – svarstė Argentinos lietuvis.
Pažymėjęs, kad Vilniuje šiemet gatvėse ir skveruose mažiau gėlių nei per ankstesnius jo apsilankymus, J.I.Fourmentas Kalvelis klausė: gal Lietuvos sostinę kamuoja panaši problema kaip ir Argentinoje, kur gėlės viešosiose erdvėse išvagiamos?
Nustebino daugybė grafičių
Tris savaites J.I.Fourmentas Kalvelis praleido ne tik Vilniuje.
Kaip pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynes Argentina pralaimėjo Prancūzijai, jis su draugais stebėjo Kaune.
„Suprantama, palaikiau Argentiną, nors stebuklo sunku buvo tikėtis. Juk vienas Lionelis Messi – tai dar ne komanda“, – kalbėjo išeivijos lietuvis.
Jo žodžiais, Argentina pamišusi dėl futbolo. Komandas palaikantys grafičiai tepliojami ant sienų bei tvorų miestuose ir kaimuose.
J.I.Fourmentas Kalvelis nustebo daug grafičių aptikęs ir Vilniuje. Tik futbolo tema tarp jų mažoka, daugiausia – šiaip terlionės.
Kita grafičių tema Argentinoje – politika, kurios Vilniaus teplionėse taip pat nerasi.
„Keista, kad vilniečiai nemyli savo miesto ir taip jį teršia“, – stebėjosi Argentinos lietuvis.
Didžiausia nesąmone jis pavadino tai, kad Vilnius neturi normalaus futbolo stadiono.
„Lietuvos futbolo federacijos stadione – vos 5 tūkstančiai žiūrovų vietų, o per Dainų šventės šokių dieną šoko 10 tūkstančių šokėjų.
Kur tai matyta?“ – stebėjosi jis.
