Tuo metu Lietuva, nors ir nebuvo populiariausia investicijų šalis Europoje, ne tik pritraukė daugiausia investicijų per savo istoriją – daugiau negu 70 projektų, bet ir pasiekė rekordinį – 68 proc. – jų augimą. Šios investicijos sukūrė rekordinį – beveik 7500 – darbo vietų skaičių.
Daugiausia investicinių projektų Lietuvoje įgyvendino JAV – 20. JAV taip pat yra šalis, kurios investicijos pernai Lietuvoje sukūrė daugiausia darbo vietų – beveik 3 tūkstančius. Antroje vietoje – Vokietija (8 investiciniai projektai ir apie 2 tūkstančius darbo vietų), trečioje - Švedija (6 projektai ir apie 600 darbo vietų).
Lietuva konkuruoja su Vakarų Europa dėl darbo vietų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę
Daugiausia investicijų (1205 projektų) pritraukė Jungtinė Karalystė. Nepaisant nuogąstavimų dėl Brexit, fiksuotas beveik toks pats jų augimas kaip prieš metus (6 proc.), ypač finansinių paslaugų ir skaitmenizacijos srityse.
Vokietija išlieka investicijoms patraukli valstybė įvairiose srityse, tačiau šioje šalyje augimas sumažėjo perpus – nuo 12 iki 6 proc. Po Vyriausybės įgyvendintos reformos rekordinį augimą fiksavo Prancūzija - 31 proc.
Vokietija išlieka investicijoms patraukli valstybė įvairiose srityse, tačiau šioje šalyje augimas sumažėjo perpus – nuo 12 iki 6 proc. Po Vyriausybės įgyvendintos reformos rekordinį augimą fiksavo Prancūzija - 31 proc.
Sėkmingai investicijas pritraukia Centrinės ir Rytų Europos šalys. Rusija pagal investicijų projektų skaičių tapo penktąja Europoje ir augo 16 proc. Didžiausią augimą – 150 proc. – fiksavo Serbija. Investicijų mažėjo Ispanijoje (23 proc.), Nyderlanduose (17 proc.), Airijoje (4 proc.), Rumunijoje (5 proc.).
„Kurdamos mažesnės pridėtinės vertės darbo vietas šiuo metu pirmauja tokios šalys kaip Rusija, Turkija ir Serbija. Lietuvoje darbo jėgos kaštai didėja, vis daugiau skaitmenizuojamasi, vis didesnis poreikis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms funkcijoms, todėl dėl investicijų vis dažiau konkuruojame su Vakarų Europos šalimis“, – sakė „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris.
Kaip tai paversti galimybe Lietuvai?
Anot L. Dičpetrio, turime dar glaudžiai bendradarbiauti su Vakarų Europa, kuri ne tik vis dar pritraukia daugiau negu pusę investicijų, bet ir pati yra pagrindinė investuotoja Europoje. „Turime geriau suprasti investuojančių bendrovių strategiją ir darbotvarkę, parodyti joms, kaip jos galėtų tapti konkurencingesnėmis, jei investuos mūsų šalyje – ne todėl, kad čia mažiau kainuos, o todėl, kad galime pasiūlyti inovatyvių, kūrybingų, skaitmeninių sprendimų“, ‒ sakė L. Dičpetris.
Europos investicinio patrauklumo tyrimas parodė, kad, nepaisant investuotojų susirūpinimo dėl ekonominio ir politinio stabilumo, išaugo jų pasitikėjimas Europa – nuo 35 iki 50 proc. Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, o 12 proc. į Europą dar neatėjusių bendrovių mąsto čia pradėti savo veiklą (prieš metus buvo tik 5 proc.).
„Galimybių daug – turime orientuotis į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas integruotuose paslaugų centruose, į investuotojų skaitmenizaciją, inžinerines sritis, inovacijų kūrimą. Lietuvoje esama „blokchain“ specialistų ekosistema gali tapti mūsų specializacija pasauliniu lygiu, nes ši technologija pakeis beveik kiekvieną sritį“, ‒ sako L. Dičpetris.
Anot jo, Lietuva taip pat turi orientuotis į naująsias verslo paslaugas, kurių pagrindas turi būti ne dideli darbuotojų skaičiai, o skaitmenizuotų sprendimų išnaudojimas, procesų robotizacija, pažangi duomenų analitika, minėtoji „blockchain“ technologija. Prioritetu turėtų išlikti ir aukštos pridėtinės vertės gamyba nišinėse srityse, kurioms nereikia būti arti didelės rinkos. Pavyzdžiui, eksperimentinė ar mažų partijų gamyba tokiose pramonėse srityse kaip automobilių gamyba, energijos saugojimo technologijos, atsinaujinančios energetikos įranga.
„Valstybė taip pat privalo kurti pirmaujančius tarptautinio lygio skaitmeninius sprendimus ir taip paskatinti privataus sektoriaus konkurencingumą, išprususius darbuotojus, ‒ būtent taip tapsime patrauklūs investuotojams ir konkurencingi tarptautiniame kontekste. Apmaudu, bet pastaruosius trejus metus viešasis sektorius nesugeba kurti skaitmeninės šalies infrastruktūros ir paslaugų, kadangi neskiria finansų ir neturi aiškios krypties“, ‒ komentavo L. Dičpetris.
Investuotojai nuogąstauja dėl nestabilumo. Pasiūlykime „stabilumo salą“
Tyrimo respondentai pagrindine rizika per ateinančius trejus metus įvardino pasaulinį ir regioninį nestabilumą (39 proc.). Antroje vietoje – ekonominį ir politinį Europos nestabilumą (36 proc.), trečioje – populizmo ir protekcionizmo įsigalėjimą politikoje (34 proc.), ketvirtoje – Brexit (30 proc.), penktoje – besivystančių šalių konkurenciją (26 proc.).
L. Dičpetris sako, kad šiame kontekste itin svarbu Lietuvai išlaikyti politinį stabilumą, būti ekonomiškai nuspėjama ir tapti „stabilumo sala“ investuotojams.
