Praėjusį rugsėjį teismas nukentėjusiajam priteisė 300 eurų turtinę žalą, 10 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 1045 eurų bylinėjimosi išlaidų. Prieš keletą savaičių vyras gavo mažiau nei pusę priteistos sumos. Ne iš smurtautojo, o iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, kitaip tariant – iš visų dirbančių Lietuvos piliečių kišenės.
„Jis man nieko nesumokėjo ir nesiruošia nei mokėti, nei dirbti, nors už mane daug sveikesnis, tik dviejų rankos pirštų nevaldo“,– taip apie skaudžios istorijos pabaigą kalba R.J.
Vietos antstolis šį pavasarį nukentėjusiajam atsiuntė du išieškojimo negalimumo aktus ir priverstinio išieškojimo procesus nutraukė. Priežastis standartinė: skolininkas šiuo metu nedirba, piniginių lėšų kredito įstaigose bei registruoto nekilnojamojo turto neturi. Tiesa, skolininko vardu registruota transporto priemonė, tačiau kur ji yra, nežinia.
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė siūlo drausminti piktavalius
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R.Šalaševičiūtė sako, kad likusių pinigų (6200 eurų) šis žmogus veikiausiai niekada neatgaus, jeigu valstybė neparodys didesnio reiklumo ir jeigu skolų išieškojimo tvarka bus pakeista taip, kaip siūlo parlamentarai Dovilė Šakalienė ir Naglis Puteikis. Nuo minimalios algos išskaitomų sumų dydžiui sumažėjus 2,5 karto, skolos grąžinimas tęstųsi apie 7 metus, bet ir ši tikimybė minimali.
R.Šalaševičiūtė tvirtina, kad nuolaidžiaudami tokiems skolininkams, mes apvagiame sąžiningus žmones. „Nusikaltimais padarytai žalai atlyginti valstybė per metus skiria apie 17 mln. eurų ir tik apie 3 proc. išmokėtų sumų pavyksta susigrąžinti regreso tvarka. Čia oficiali informacija – remiuosi 2016 m. atlikto Valstybės kontrolės audito išvadomis,“– argumentuoja parlamentarė.
R.Šalaševičiūtė tikina, kad savo teisėmis piktnaudžiaujančius ir skolų nemokančius asmenis būtina drausminti: kol tokie žmonės nepajus realių valstybės sankcijų, tol niekas nepasikeis. Kartu su kolega Andriumi Palioniu ji yra įregistravusi keletą įstatymų pakeitimų, kurie padėtų subalansuoti priverstinio išieškojimo sistemą, kreditoriams bei skolininkams suteikiant vienodas galimybes ginti savo interesus.
Pasak R.Šalaševičiūtės, negalime tiesiog lengvinti sąlygų visiems skolininkams ir tikėtis, kad taip sumažinsime skurdą. Juk skurstančių yra abiejose pusėse: ir tarp skolininkų, ir tarp išieškotojų. Reikia padėti siekiantiems sąžiningai atsiskaityti, o išsisukinėjantiems nuolaidžiauti negalima.
„Mes siūlome naujovę, kad tie skolininkai, kurie neturi oficialaus darbo arba tiesiog gyvena iš pašalpų, būtų suinteresuoti atlikti visuomenei naudingus darbus. Kaip žinia, dabar jie to nedaro. Bet jeigu įstatyme įrašysime, kad tokiu atveju 10 proc. iš jiems mokamų pašalpų bus išieškoma skoloms dengti, situacija pradės keistis,“– sako parlamentarė.
Kitas jos inicijuotų siūlymų – administracinių baudų „kolekcionieriams“ taikyti tokias pačias išieškojimo taisykles, kaip ir skolininkams, nemokantiems išlaikymo vaikams arba nusikaltimais padarytos žalos. T. y., jeigu išieškomos trys ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus, siūloma iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų išskaičiuoti 50 proc. nuo dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA).
Iš skolininko pajamų, viršijančių MMA, R. Šalaševičiūtė siūlo leisti išskaičiuoti 70 proc. lėšų, tačiau įtvirtinti įstatyme aiškias išimtis, kada turi būti išskaitoma mažiau: kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, serga lėtine liga ar dalyvauja reabilitacijos programoje.
Seimo narė Dovilė Šakalienė – už besąlygiškas nuolaidas skolininkams
„Lietuvoje skursta kas penktas čia gyvenantis žmogus, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas jas susimokėti. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną“, – teigia siūlymus Seimui pateikusi parlamentarė D.Šakalienė.
Ji siūlo lengvinti skolininkams naštą ir vietoj 50 proc. lėšų, kurios dabar išskaičiuojamos dengiant skola nuo minimalios algos, išskaičiuoti 20 proc., o nuo MMA viršijančios dalies išskaičiuoti pusę vietoj 70 proc., kaip nustatyta dabar.
Kur tiesa, o kur manipuliacijos?
Pateikiami apibendrinimai apie dažniausiai pasitaikančias skolas R. Šalaševičiūtei kelia nuostabą: neaišku, kuo jie pagrįsti.
„Man žinoma oficiali informacija, kad šiuo metu antstoliai išieško beveik 700 tūkst. geruoju nesumokėtų administracinių baudų už įvairius pažeidimus, kurių bendra suma – daugiau kaip 80 mln. eurų“,– teigia R.Šalaševičiūtė. Jos žodžiais, būtent baudos sudaro beveik pusę visų išieškomų skolų, o komunalinių mokesčių skolos toli gražu nėra tokia reikšminga skolų rūšis.
Ji prisimena pati sutikusi kelių eismo taisyklių pažeidėją, kuris jau skolingas valstybei 10 tūkst. nesumokėtų baudų ir net nenusiteikęs jų mokėti. „Niekam ne paslaptis, per 5 metus nesumokėjus administracinių baudų, valstybė jas „nurašo“. Turime pagaliau suprasti, kad tai mūsų visų nuostolis“,– tikina R.Šalaševičiūtė.
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius: „Kam šelpti „trijų dienų milijonierius“?
Vilniaus universiteto Teisės fakuklteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius sako, kad 27-aisiais nepriklausomos valstybės metais neturėtume perlenkti lazdos taip, kad ji tvotų kitu galu ir visi, kas užsimano, galėtų nebemokėti skolų.
„Kai kalbama „vargšų skolingų žmonių“ tema, aš visus noriu pakviesti: atvažiuokite į mažą miestelį dešimtą mėnesio dieną, nueikite 10 val. ryto į centrą ir praleistkite ten dvi valandas. Jūsų eskaluojamos temos tikrai bent jau sušvelnės. Nes tas „trijų dienų milijonierių“ balius, kuris prasideda lygiai 10 dieną ir baigiasi lygiai 13-ąją, tęsiasi jau „n“ metų. Aš nematau jokio reikalo rūpintis, kad iš tokių žmonių būtų mažiau išieškoma arba visai neišieškoma ir kad jie nusipirktų, atsiporašau, dar tris „bambalius“. Ar tai yra antstolio problema? Ne tai, ne antstolio problema. Tai yra valstybės problema, savivaldos problema, ir jos neišsprendus, tikėtis suvaldyti skurdą ir socialinę atskirtį būtų naivu“,– reziumuoja mokslininkas.
Jis pripažįsta, kad yra žmonių, kurie turi skolų ir tikrai sunkiai verčiasi. Pasak prof. habil. dr. V.Nekrošiaus, tokiems žmonėms būtina padėti, bet realiai pagalbai reikia ieškoti bendro sutarimo, reikia kartu sudėlioti prioritetus ir rasti išmintingą kompromisą, kad vienos kurios grupės atstovams nežlugdytų kitos pusės.
Vyriausybės ir Seimo narių parengti Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektai svarstomi Seimo komitetuose.
