- Kaip Jums pavyko pasiekti gerovės ir socialinės ekonomikos modelį?
- Kad pasiektume tokią gerovės valstybę, ilgai ėjome šia kryptimi. 200 metų mes džiaugiamės laisve, gyvenome nematydami karo, gėrėjomės demokratija. Mes didžiuojamės glaudžiu bendradarbiavimu su artimiausiomis kaimynėmis.
Mes esame Europos Sąjungos valstybė narė. Mes didžiuojamės savo prekybos apimtimis, eksportu. Ir mes galime įstengti, galime sudaryti visiems sąlygas gyventi gerovės valstybėje.
Aišku, kad tam reikia nepaprastai daug investicijų, reikia inovacijų, sustoti negalime – reikia nuolat tobulėti. Žinoma, kad gerovės valstybėje reikia turėti pakankamai išteklių. Taip, mūsų šalyje – didelė mokestinė našta, bet mes net to „našta“ nevadiname. Tai yra investicijos, kurios mums sugrįžta. Mes džiaugiamės, kad viskas yra skaidru, visi patenkinti mokėdami mokesčius. Kaip sakiau, tai yra investicijų grąža.
- Nedaug kur pasaulyje žmonės yra patenkinti mokėdami mokesčius. Švedija turi turbūt vienus aukščiausių mokesčių visoje Europos Sąjungoje. Klausimas svarbus, nes mes net dėl mažiausių mokesčių sunkiai susitariame. Kaip Jums pavyksta įtikinti visuomenę mokėti tokius didelius mokesčius?
- Švedijos mokesčiai nėra didžiausi Europos Sąjungoje, bet jie pakankamai dideli. Atsakymas būtų toks – už sumokėtus mokesčius švedai gauna vertę, todėl jie ir yra patenkinti mokėdami mokesčius. Čia ir kyla Jūsų vadinama satisfakcija.
Nesvarbu kokį sektorių paimtume – ar švietimą, ar sveikatos priežiūrą, ar bet kurį kitą - švedai gauna kokybę. Beje, įmonių mokami mokesčiai yra pakankamai žemi. Mus džiugina tai, kad visa sistema yra labai skaidri.
Visi švedai gauna naudą iš sumokėtų mokesčių, tai yra akivaizdu – nesvarbu, ar esi jaunas, ar esi senas, ar gyveni kaime, ar gyveni mieste. Mes stengiamės sumažinti atotrūkį tarp kaimo vietovių ir didelių miestų, tarp atskirų kartų – nuo 8-to dešimtmečio mes jau gyvename pagal tokias tradicijas.
- Ką patartumėte kitų šalių Vyriausybėms, kaip įtikinti gyventojus mokėti mokesčius?
- Aš negaliu duoti patarimų kitoms Vyriausybėms. Galiu tik pasakyti, kad Švedijoje tas modelis buvo kuriamas ilgą laiką.
- Kapitalizme atotrūkiai turbūt neišvengiami dėl skirtingo išsilavinimo, skirtingų pajamų. Bet Švedija garsėja piliečių, lyčių, pajamų lygybės indeksais. Kodėl taip svarbu turėti mažą atotrūkį – pirmiausiai, pajamų?
- Vėlgi – tai parodo, kad mes gerai vykdome politiką įvairiuose sektoriuose. Kaip galima neatskleisti visų talentų? Kalbu apie lyčių lygybę. Ir vyrai, ir moterys – visur yra talentingų žmonių.
Švedija tuo ir garsėja, kad mes siekiame lyčių lygybės politikos, nesvarbu apie kokį sektorių mes kalbėtume. Būtent lyčių lygybės siekimas mums padėjo pasiekti geresnių rodiklių.
Mes toliau siekiame geresnių rezultatų, nes mes dar nesame patenkinti tuo, kas Švedijoje yra, nes vis dar yra atotrūkis. Aš kalbu apie atlyginimą - vyrų ir moterų.
Beje, jei pažiūrėsite į akcijų biržoje listinguojamas kompanijas, pamatysite, kad tarp šių įmonių generalinių direktorių tik 8% yra moterys – reiškia mums dar daug ko reikia pasiekti. Siekdama didesnės lyčių lygybės, Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių. Ir čia nekalbu tik apie valstybinio pavaldumo kompanijas. Vyriausybė imasi visų priemonių, kad sudarytų kuo geresnes galimybes visiems žmonėms pasinaudoti švietimo teikiamomis galimybėmis. Mes taip pat inovuojame darbo rinką, siekdami to paties.
Visas interviu – vaizdo įraše.
