Prieš gerą mėnesį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pasakojo, kad jau gautos trys paraiškos steigti specializuotus bankus, o susidomėjusių tuo buvo dar 25.
Per tiek laiko padėtis pasikeitė – galimybe gauti licenciją jau domėjosi 35 pretendentai. Tarp jų ir mūsų šalyje veikiančios kredito unijos, ir verslininkai iš Europos bei Azijos valstybių.
Dėl to teirautasi iš Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Estijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Singapūro, Kinijos. Kodėl užsieniečiams taip parūpo Lietuva?
Kartelė nuleista žemiau
Visi pretendentai svarsto galimybę gauti specializuoto banko licenciją. Toks finansų įstaigos statusas Lietuvoje įteisintas nuo praėjusių metų pradžios.
Pirmiausia – įprastam bankui įsteigti reikia mažiausiai 5 mln. eurų kapitalo, o specializuotam užtenka ir milijono.
Jis gali priimti indėlius, išduoti mokėjimo korteles, paskolas. Bene didžiausias skirtumas nuo tradicinio banko yra tai, kad specializuotas bankas neturi teisės užsiimti investicine bankininkyste ar platinti sudėtingų išvestinių finansinių instrumentų.
Viena paraiška gauti specializuoto banko licenciją Lietuvoje jau vertinama Europos centrinio banko, kuris ir turi suteikti galutinį palaiminimą.
Šios licencijos siekia Didžiosios Britanijos finansų technologijų startuolis „Revolut“, kuris jau turi įsteigęs Lietuvoje antrinę įmonę, o jo išduodamomis mokėjimo kortelėmis dėl itin palankaus valiutų keitimo kurso ne pirmus metus naudojasi ir daugelis mūsų šalies gyventojų, dažniau keliaujančių po užsienį.
Beje, „Revolut“ vakar paskelbė sulaukęs Honkonge įsikūrusios rizikos kapitalo kompanijos „DST Global“ investicijos – 250 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 203 mln. eurų), todėl įmonės vertė jau pasiekė 1,7 mlrd. dolerių (1,38 mlrd. eurų).
Pasirengti trunka netrumpai
Centrinis bankas jau suteikė leidimus penkioms šalyje veikiančioms kredito unijoms persitvarkyti į specializuotą banką. Viena jų – „Mano unija“ – jau yra pradėjusi licencijavimo procesą.
„Vykdome reikalingas procedūras, rengiame dokumentus, bendradarbiaujame dėl to su Lietuvos banku. Juk daug kas priklauso ne vien nuo mūsų pačių“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Mano unijos“ administracijos vadovas Svajūnas Verbickas.
Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovės Rūtos Medaiskytės, pats licencijavimo procesas, kurio metu Lietuvos bankas kartu dirba su Europos centriniu banku (nes licenciją išduoda pastarasis), trunka nuo pusmečio iki metų.
„Specializuotam bankui įsteigti keliami labai aukšti reikalavimai, šiems pokyčiams pasirengti reikia skirti nemažai išteklių, tad ir pareiškėjams pasirengimas gali trukti iki metų.
Savo ruožtu vertiname pretendentus pagal daugelį parametrų – nuo steigėjų finansinio pajėgumo, lėšų kilmės, reputacijos ir vadovų iki banko veiklos modelio bei rizikos valdymo sistemos patikimumo“, – aiškino R.Medaiskytė.
Užims tuščias vietas
Užsienio kompanijas steigti specializuotą banką Lietuvoje gundo tai, kad, gavusios tokią licenciją, jos gali teikti paslaugas visoje ES.
Kita vertus, neseniai mūsų šalyje licencijos mokestis tokiam bankui, siekiant paskatinti konkurencingumą, buvo sumažintas nuo 50 tūkst. iki 4157 eurų.
Tuo metu panašiu keliu apsisprendusios žengti kredito unijos apie tarptautinę plėtrą kol kas neužsimena. Tačiau jas vilioja tai, kad tapusios specializuotais bankais galės paslaugas teikti visoje šalyje. Mat kol kas kredito unijos gali veikti tik tame regione, kuriame yra įsiregistravusios.
„Tiesiog pasikeitus statusui būtų lengviau aptarnauti savo klientus kitose vietovėse, nes dabar yra apribojimų“, – neslėpė „Mano unijos“ vadovas S.Verbickas.
Leidimą persitvarkyti jau gavusios ir šį procesą pradėjusios kredito unijos „Taupa“ administracijos vadovas Karolis Vitkauskas irgi neslėpė, kad galimybė veikti plačiau yra pagrindinė priežastis keistis.
„Specializuoto banko veikla neribojama kuriuo nors regionu, todėl rinka tampa visa kita, paslaugų spektras – irgi. Nors gavę licenciją pirmiausia plėstumės Lietuvoje.
Yra nemažai regionų, iš kurių komerciniai bankai pasitraukė, uždarė savo skyrius, todėl ten gyventojams finansinės paslaugos prieinamos tik internetu. Tačiau manome, kad fizinio kontakto poreikis tebėra“, – aiškino K.Vitkauskas.
Išsiteks ir tradiciniai bankai, ir naujokai
Mantas Zalatorius
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
„Apie specializuotus bankus kol kas yra daug nuogirdų, bet realių vardų vis dar negirdime. Apskritai didėjanti konkurencija yra gerai visiems – tiek rinkos dalyviams, tiek vartotojams.
Juk kuo didesnis rinkos dalyvių skaičius su įvairesniais verslo modeliais, tuo geresnės, inovatyvesnės ir patogesnės paslaugos siūlomos gyventojams bei verslui.
Mūsų šalyje veikiantys bankai visuomet pabrėžia, kad naujosios verslo formos neturėtų būti priešpriešinamos bankininkystei.
Kita vertus, įleidžiant į rinką naujus dalyvius išskirtinis vaidmuo tenka reguliuotojui. Paslaugų, duomenų ir vartotojų saugumas yra ir turi būti pirmenybinis reikalas – tai privalu užtikrinti.
Tik ateitis parodys, kaip specializuotų ir universalių bankų verslo modeliai susipins ar išsiskirs.
Bet kol plačiai veikiančių specializuotų bankų Lietuvoje nėra, neverta daryti vienareikšmiškų išvadų.“
Veiklos apimtis mažės, tačiau centrai išliks
Kol vieni laukia leidimų pradėti veiklą Lietuvoje, kiti iš jos traukiasi.
Komercinis bankas „Danske Bank“ paskelbė dar labiau apribosiantis savo veiklą Baltijos šalyse ir aptarnausiantis tik tuos klientus, kurie turi sąsajų su Šiaurės šalimis.
„Vietiniai verslo ir privačios bankininkystės klientai kurį laiką bus aptarnaujami įprastai, bankas vykdys visus įsipareigojimus. Paskolos bus tvarkomos pagal sutartyse numatytas sąlygas, liks galioti indėlių bei kitų paslaugų teikimo sutartys. Kasdienės bankininkystės paslaugos taip pat bus teikiamos iki atskiro informavimo. Vis dėlto verslo santykiai su klientais nebus plečiami, nebus sudaromos naujos finansinių paslaugų sutartys“, – pranešė „Danske Bank“.
Tačiau teigiama, kad „Danske Bank“ Informacinių technologijų ir Globalių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje vyks, kaip planuota. Šiuo metu „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba 2300 įvairios kvalifikacijos specialistų.
2016 metais „Danske Bank“ Lietuvoje nustojo teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas ir jas pardavė „Swedbank“.
Vasario pabaigoje leidinys „The Guardian“ paskelbė, kad per Estijos „Danske Bank“ galėjo būti plaunami rusiški pinigai.
Anot leidinio, Didžiosios Britanijos bendrovė „Lantana Trade LLP“ pateikė melagingus duomenis apie savo neva kuklią finansinę ataskaitą, kai iš tiesų bendrovei priklausė didelių sumų indėliai, o kasdieniai mokėjimai siekdavo milijoną eurų.
Paaiškėjo, kad tarp „Lantana Trade LLP“ savininkų buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolis Igoris Putinas ir su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba susiję asmenys. (ELTA)
