Jo teigimu, eksportui augant lėčiau nei praėjusiais metais, reikalingi kiti augimo šaltiniai, kuriuos būtų galima sieti su aktyvesnėmis investicijomis, naujų užsienio investuotojų atėjimu.
Nieko gero nežada ir vidutinio laikotarpio dirbančiųjų skaičiaus prognozė, darbo našumo tūpčiojimas vietoje šalies ekonomikos augimą gali sustingdyti ties 1–2 proc., o tada pasivyti Vakarų Europos valstybes Lietuvai bus dar sunkiau.
Tvari pasaulio ekonomika
„Pasaulis stovi ant tvirto ekonomikos pamato“, – konferenciją pradėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, galima matyti tikrai neblogų ekonomikos požymių net Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur nedarbo lygis yra sumažėjęs iki žemesnio lygio nei natūralus.
„Mes ilgą laiką sakydavome, kad euro zona sėkminga, kad viskas čia gerai, kad daug optimizmo, bet vasario ir kovo pasitikėjimo indekso susvyravimas rodo, kad situacija yra trapi. Beįsiplieskiantis prekybos karų pavojus gali padaryti neigiamos įtakos šiame regione“, – įspėjo ekonomistas.
Kalbėdamas apie prekybos karus G.Nausėda pabrėžė Donaldo Trumpo poziciją.
„Matau D.Trumpo, kaip verslininko, derybų taktiką. Jis iš pradžių užsikala kuoliukus, užsiima kietą derybinę poziciją, bet tai nereiškia, kad jis jos laikysis iki galo. Tai reiškia, kad jis pasiruošęs derėtis“, – apie prekybos karus kalbėjo ekonomistas ir sakė, kad JAV su Kinija toliau ves derybas.
SEB grupės analitikų prognozės rodo, kad 2018 m. euro zonos ekonomika turėtų išaugti apie 2,5 proc., o 2019 – 2,2 proc. Viena iš lėtesnio BVP augimo priežasčių kitąmet – stiprėjantis euras neigiamai atsilieps euro zonos valstybių, pirmiausia Vokietijos, eksporto konkurencingumui.
Eksportas didės
2017 metais Lietuvos BVP pokytis buvo mažesnis nei Latvijos ir Estijos ir skyrėsi nuo kaimyninių šalių savo struktūra. Tiesa, pasak ekonomisto, praėjusiais metais, lyginant su 2016 metais, nežymiai smuktelėjo tik du sektoriai – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir nekilnojamojo turto (NT) operacijos. Labiausiai išaugo statybų sektoriaus pridėtinė vertė.
SEB bankas kol kas nemato priežasčių keisti ankstesnėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje skelbtus 2018 ir 2019 metų. Prognozuojamus BVP plėtros rodiklius – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,0 proc.
Skelbiama, kad šiemet tokio spartaus, koks buvo pernai, eksporto augimo nepavyks išlaikyti, bet tikimasi, kad padėtis daugelyje eksportų rinkų išliks stabili. Daugiau nerimo, pasak ekonomisto, galima įžvelgti dėl reeksporto į Rusiją, susilpnėjusios šios šalies valiutos euro atžvilgiu.
„Tikimės, kad prekių eksportas 2018 ir 2019 metais išaugs 6 proc. Importas šiemet dėl didesnio investicinių prekių įvežimo turėtų augti 8 proc., o kitąmet – 7 proc.“, – sakė ekonomistas.
Atlyginimai augs
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realus atlyginimas, kuris įvertina infliciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.
“Šiemet vidutinė mėnesio alga didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga, augančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos.
Nors vidutinė metinė infliacija šiemet ir bus mažesnė, realioji alga 2018 metais augs taip pat lėčiau“, – sakė ekonomistas.
2019 metais nominalaus darbo užmokesčio augimo prognozė – taip pat 7 proc.
Pasak G.Nausėdos, Sauliaus Skvernelio kalbos, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) bus 1 tūkst. eurų, tėra apgaudinėjimas.
„Tai žmonių apgaudinėjimas. Galėčiau net krauju pasirašyti, kad bus 1,2 tūkst. vidutinės algos, bet ar geriau gyvensime abejočiau. Nes jei bus kitais metais sujungtos „Sodros" įmokų darbdavio ir darbuotojo sujungimas, pats darbuotojas taps mokesčių mokėtoju. Bus perkskaičiuojami visi atlyginimai, jie atrodys daug didesnii“, – sakė G.Nausėda.
Labiausiai brango paslaugos
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais kovo mėn., palyginti su 2017 metų kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos ūgtelėjo 2,7 proc.
Metinei infliacijai didžiausios įtakos turėjo keitojo kuro, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, tabako gaminių kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, spirituotų gėrimų, kavos, arbatos ir kakavos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus augo 1,8 proc., paslaugų – 5,2 proc. 2018 m. kovo mėn. vidutinė metinė inflicija sudarė 3,9 proc.
“Nuo šių metų kovo mėnesio metinį infliacijos indeksą nustos veikti 2017 metų kovo mėnesį įsigalioję didesni alkoholinių gėrimų akcizo mokesčiai. Atižvelgdami į tai, palikome galioti tuos pačius 2018 m. ir 2019 m. prognozuojamos vidutinės vertės metinės infliacijos rodiklius – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 proc. “, – sakė G.Nausėda.
