Diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad reikėtų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT) ir daryti daug griežtesnį privalomumą dalyvauti pensijų kaupime, bet finansų ministras sakė, jog tikslai buvo kiek kiti.
V.Šapoka sakė, kad rengiant reformų pasiūlymus kelti trys svarbiausi tikslai: aiški vizija, aiškus trimetis planas, smarkiai sumažinama mokestinės našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir paveikios kovos su šešėliu priemonės.
„Manau, pasirinktos priemonės leis pasiekti tuos tikslus.
Atlikome analizę šalių, su kuriomis konkuruojame dėl aukštos pridėtinės vertės – Čekija, Slovakija. Net ir po trejų metų šiame kontekste atrodysime geriausiai. Siekdami tokių tikslų siektume per vienus metus, pažeistume fiskalinę drausmę. Kita vertus, nebūtinai, kai sumažiname mokestinius tarifus, mokestinės pajamos sumažėja“, – antradienį SEB banko surengtoje diskusijoje sakė V. Šapoka.
Profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas, vertindamas Vyriausybės reformų pasiūlymus, sakė, kad jam patinka, jog bandoma iš esmės spręsti dvi didžiausias, įsisenėjusias sistemines bėdas, kurių nesprendė ligšiolinės Vyriausybė ir Seimai: darbo kaštų problemos sprendimas ir pensijų reforma.
„Darbuotojas matys, kokius iš tiesų mokesčius sumoka. Bazinės pensijos dalis iškeliama į valstybės biudžetą. Lieka daug teisingesnė sistema.
Nepatinka, kad išlieka savarankiškos veiklos ir pagal darbo santykius gaunamų pajamų apmokestinimo skirtumas. Dar vienas nepatinkantis dalykas, kad nėra „trečio kėlinuko“, – dar yra ką spręsti“, – kalbėjo mokesčių ekspertas.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis sakė, kad visų mokesčių perkėlimas į darbuotojo pusę jam kelia abejonių – tokia priemonė, jo nuomone, nemažins šešėlio.
Vyriausybės siūlomas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazės išplėtimas apmokestinant antrąjį gyvenamą būstą, K. Lisausko nuomone, kad šis modelis turi pagrindo.
„Ne paslaptis, kad nemažai žmonių turi ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą butą, nedidelės vertės, juos kartu sudėjus ir padalijus su sutuoktiniu nepasiekia to vertės. Šiaip mokestis nieko vertas biudžetui. Man labiau patiktų visuotinis NT mokestis, su protinga riba, nepriklausomai, kelintas tas būstas. Bet jis turėtų būti taikomas ir savivaldybių, ir valstybės NT“, – kalbėjo K. Lisauskas.
V.Šapokos teigimu, Vyriausybė visai nesako, kad tai bus reikšmingas pasikeitimas viešiesiems finansams.
„Tai ne panacėja Lietuvoje, nes visas NT portfelis BVP yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Jo vertė yra trigubai mažesnė nei ES vidurkis. Taigi jeigu nustatytume tokio vidurkio mokestį, koks yra ES, vis tiek surinktume ne ką daugiau nei su dabartiniu pasiūlymu“, – aiškino V. Šapoka.
Kalbėdamas apie pensijų reformą, T. Medaiskis sakė, kad yra tam tikras žingsnis į priekį, kad bazinė dalis perkeliama į valstybės biudžetą, kas leidžia įvesti ir „Sodros“ įmokų lubas.
„Tačiau manyčiau, kad daugeliu atveju laisvas paleidimas nedalyvauti pensijų kaupimo sistemoje pernelyg rizikingas. Manau, kad privalomumą reikėtų daryti griežtesnį, ypač jauniems žmonėms. Tokia demografinė situacija – malonėkite dalyvauti. Kai ateityje tie žmonės nekaupę atsidurs skurde, iš ko imsime – iš kitų, kurie kaupė, ir vėl padalinsime?“, – kalbėjo T. Medaiskis.
Mokesčių reforma yra pateikta viešoms diskusijoms, ją, kaip ir kitas Vyriausybės siūlomas reformas, turės tvirtinti Seimas.
