Konferencijoje, kurioje buvo lyginamas Velykų stalas prieš 100 metų ir dabar, pabandyta atkurti pasiturinčių valstiečių velykinį stalą prieš maždaug šimtmetį ir jį palyginti su šių dienų stalu.
Kasmet – vis didesnės sumos
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, paskutinius ketverius metus šalies pirkėjai linkę Velykų stalui išleisti vis daugiau, nes renkasi gurmaniškesnius, egzotiškesnius maisto produktus ar patiekalus.
„Šiandien žmonės dažniausiai apsiperka likus porai dienų iki Velykų ir įsigyja visus šviežius produktus, kuriuos dės ant Velykų stalo. Dažnai tarp šių produktų atsiduria ir jau pagaminti patiekalai“, – sakė V.Drulienė.
Jos teigimu, velykiniu laikotarpiu žmonės apsipirkdami išleidžia maždaug 20 proc. daugiau nei įprastinėmis dienomis. Apklausus dalį pirkėjų paaiškėjo, jog jie Velykų stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 100 eurų.
Apskaičiavus, kiek kainuotų visi produktai, kurie ant šventinio stalo būdavo prieš šimtmetį, suma būtų panaši – apie 70 eurų.
Kaip atrodė Velykos prieš 100 metų?
Pasakodama apie pasiturinčių valstiečių Velykas prieš maždaug šimtmetį, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Marija Liugienė aiškino, jog žmonių mitybą tuo metu apibrėždavo trys veiksniai: žemės ūkio darbų cikliškumas bei religinis kalendorius, tam laikmečiui būdingas nepriteklius ir net vedybos.
Jos teigimu, Velykų stalą žmonės stengėsi padaryti kuo gausesnį ir valgydavo tai, ką užsiaugindavo savo ūkyje.
„Žmonės laikėsi pasninko advento ar gavėnios laikotarpiu, dėl to per šventes norėdavo stalą nukrauti mėsa ir iš peties atsivalgyti už visą pasninko laikotarpį. O tam, ką dėdavo ant stalų, įtakos turėdavo net ir vedybos – santuokos su lenkais, čekais, rusais, vengrais ar gausi Žemaitijoje gyvenanti žydų bendruomenė. Taip pat iš prancūzų į rusų, o vėliau – ir į lietuvių kalbą verstos pirmosios kulinarinės knygos. Visa tai diktavo madas ir šeimininkių pasirenkamus receptus“, – pasakojo M.Liugienė.
Anuomet šventiniam stalui buvo ruošiamasi bent gerą pusmetį: gyvuliai skerdžiami dažniausiai rudenį, jų mėsa sūdoma ar rūkoma, džiovinami sūriai, raugiamos daržovės, malami „šventiniai“, balti miltai naminiams pyragams.
Taip pat būtinai reikėdavo papjauti kiaulę, nes žmonės tikėjo, kad šis gyvulys turi ryšį su kitu pasauliu. Dėl to ant stalo visuomet būdavo koše apdėtas kiaulienos kumpis.
„Buvo tikima, kad tai, ką mes valgome, mums turi didelę įtaką. Šiandien dietologai irgi pritaria, kad kartais reikia atsisakyti kai kurių produktų. Tuomet organizmas išsivalo ir jau galima į jį „krauti“ sunkesnį maistą. Bet iki Velykų net vaikams nebuvo galima valgyti tam tikrų produktų“, – teigė ji.
Šiandien įgeidžių daugiau
Pasak V.Drulienės, šiandieninių žmonių mitybos įpročius lemia kitokie veiksniai: visiška pasirinkimo laisvė, kelionės ir viešoji informacija apie svečius kraštus, jų tradicijos, taip pat žmonių rūpinimasis sveikata ir sąmoningumas.
Jos teigimu, šiandien žmonės parduotuvėse kasdien gali rasti visko, ko tik geidžia, todėl šventė maisto pasirinkimo atžvilgiu vyksta kiekvieną dieną.
„Dėl šios priežasties per šventes norima švenčių šventės – kažkuo nustebinti save ir savo svečius, išragauti kažką naujo, gurmaniško ar net egzotiško. Jau nieko nebestebina ant stalų kaimyninių Europos šalių virtuvių patiekalai – prancūziška čiabata, kruasanai ar graikiškos alyvuogės, alyvuogių aliejaus padažai. Idėjų žvalgomasi į Azijos, pietų Amerikos ir kitų žemynų virtuves, naudojami nesunkiai randami egzotiniai prieskoniai. Visa tai nori ar nenori daro įtaką tradicinės mūsų virtuvės receptams“, – vardijo V.Drulienė.
Jos teigimu, stipri pastarųjų maždaug trejų metų tendencija – ko nors valgymas arba nevalgymas dėl sveikatos ar įsitikinimų. Populiarėja maisto produktai be glitimo, laktozės, be pridėtinio cukraus ar druskos, su papildomomis gerosiomis bakterijomis, vitaminais, veganiški patiekalai ir panašiai.
Apskritai šiandieninės šeimininkės vertina šviežią maistą, dėl to dauguma jų apsiperka likus porai dienų iki Velykų ir dalį patiekalų šventiniam stalui perka jau pagamintus. Tiek prieš 100 metų, tiek dabar ant stalo karaliauja margučiai, kurių dažymo tradicija išliko gaji iki šių dienų. Dar vienas svarbus produktas, kurį dedame ant stalo, nors to negalėdavo daryti žmonės anksčiau – tai šviežios daržovės. Taip pat labai svarbūs tortai ir saldainiai.
„Kalbant apie gurmaniškesnius, įmantresnius patiekalus, daug dirbame su meistrais ir stebime, kokie įpročiai ateina į Lietuvą, kokių produktų žmonės nori rasti dažniau. Šiais metais nusprendėme paįvairinti ir margučių asortimentą įtraukdami stručių kiaušinius“, – sakė V.Drulienė.
