„Turime prognozuoti žiūrėdami abiem atmerktomis akimis su didele atsakomybe, nes nuo to priklausys ateinančių metų biudžetas ir numatomi mokestiniai pakeitimai, fiskalinė politika, tad ta atsakomybė mus įpareigoja prognozuoti labai tiksliai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Viceministrė: ekonomika sparčiai auga jau 10 metų
Viceministrės teigimu, žinia yra aiški: šalies ekonomika ir bendrasis vidaus produktas (BVP) sparčiai auga jau 10 metų. Ministerija šiemet numato 3,2 proc., kitąmet – 2,8 proc. BVP augimą, tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį. 2020 metais šalies ekonomika turėtų kilti 2,5 procento.
„Atnaujindami savo prognozes atsižvelgėme į tai, kad pasaulyje ekonomika auga sparčiau, nei buvo prognozuota anksčiau, ekonomikos atsigavimas tikrai dar tęsis kelerius metus. Kitas dalykas – gyventojų turimi pinigai, ištekliai ir vartojimas. Taip pat atsigauna investicijos“, – vardijo M.Tuskienė.
Viceministrės teigimu, būtent investicijos pernai lėmė ekonomikos augimo šuolį, o nuo šiol augimas šalyje dar labiau bus skatinamas atsižvelgiant į naujausias technologijas bei inovacijas: „Pernai vyko investicijų lūžis. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, įmonės yra priverstos daugiau investuoti į gamyklų pajėgumus ir technologinį atsinaujinimą. Investicijos į mokslą ir tyrimus auga dviženkliais skaičiais, o į IT investuota beveik 20 proc. daugiau nei pernai.“
Eksportas augs lėčiau
Pasak viceministrės, eksportas pernai augo dėl atsigavusios paklausos užsienyje ir tai lėmė, kad eksporto vertė praėjusiais metais išaugo 16,9 proc. Tačiau prognozuojama, kad kitais metais šis augimas turėtų būti kiek nuosaikesnis.
Ministerijos analitikai prognozuoja, kad eksportas šiemet turėtų augti 7 proc., kitąmet – 5,7 procento.
Vis dėlto namų ūkio vartojimas, pasak viceministrės, turėtų išlikti panašus kaip ir pernai.
Darbo užmokestis augs greičiau nei kainos
Ministerijos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2017 metais augo beveik tiek pat, kaip ir pernai – 8,5 proc. Viceministrės teigimu, naujų investuotojų atėjimas į Lietuvos rinką, dėl augsiančio darbo našumo sumažintas atotrūkis tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo toliau skatins spartų atlyginimų augimą – darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai po 6,2 procento per metus.
Viceministrė pabrėžė, kad kainų augimą pernai lėmę veiksniai, tokie kaip išaugusios naftos, pieno žaliavų kainos ir padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams, šiemet nebus tokie ryškūs: „Akcizai didinti labai nuosaikiai, ir poveikis bus tikrai nedidelis. Maisto kainos mažėja, vis dėlto naftos kainos ir toliau augs šiek tiek sparčiau, nei manėme anksčiau, bet bendras rodiklis rodo, kad infliacija mažės.“
Prognozuojama, kad suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 2,9 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. 2020 ir 2021 metais vidutinė metų infliacija turėtų siekti 2,5 proc.
Finansų ministro Viliaus Šapokos nuomone, svarbu, kad perkamoji galia nemažėtų ir vienintelis būdas tai padaryti – atitinkamos fiskalinės politikos priemonės.
„Itin sėkmingi Lietuvos ekonomikai praėję metai sustiprino šalies makroekonominį stabilumą ir padėjo pamatus tolesnei ekonomikos plėtrai. Matome ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei investicijų plėtrą. Svarbu ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir vykdant atsakingą fiskalinę politiką susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – pasakojo V.Šapoka.
Jis taip pat pabrėžė, kad PVM atotrūkis sparčiai traukiasi ir tai galima pamatyti lyginant jį su vartojimo augimu, nes PVM surinkimas auga greičiau nei vartojimas.
Sieks dar labiau mažinti nedarbo lygį
Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,1 proc., šiais metais turėtų sumažėti iki 6,5 proc., o kitąmet – iki 6,1 proc., vidutinis metinis darbo užmokestis – didėti atitinkamai 6,6 proc. ir 6,2 procento.
„Šiuo metu dirba visi norintys ir nedarbas yra žemiausias visu istoriniu laikotarpiu. Mažiau džiugi žinia ta, kad sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų dėl prastos demografinės situacijos ir emigracijos“, – sakė M.Tuskienė.
Vis dėlto, anot jos, praėjusių metų gruodį įvyko labai įdomus reiškinys, kuris nebuvo tinkamai iškomunikuotas – į Lietuvą grįžo daugiau žmonių, nei išvyko, taigi situacija nėra tokia bloga.
V.Šapoka pabrėžė, kad nedarbo lygis, nors ir sparčiai mažėjantis, vis dar siekia apie 7 proc., kai tuo tarpu Čekijoje vos viršija 2 procentus.
„Pas mus nedarbo lygis yra didesnis, reikia naujų kvalifikacijų. Tam turi veikti efektyvi persikvalifikavimo sistema, kurios šiuo metu dar neturime. Ateityje sieksime nedarbo lygio rekordus gerinti kasmet“, – tikino ministras.
Jis taip pat užsiminė, kad po mokesčių reformos Lietuvoje didės darbo pajamų apmokestinimo progresyvumas, tačiau kaip jis keisis, kol kas neatskleidžia.
