Lenkijos žiniasklaida paviešino galbūt Guinnesso rekordų knygos vertą reiškinį – du Priekarpatės regione gyvenantys broliai tapo beveik penkių tūkstančių automobilių bendraturčiais.
Vienas iš jų yra 3,3 tūkst., o kitas – 1,5 tūkstančio mašinų bendraturtis. Tačiau broliai nevažinėja nė vienu iš šių automobilių, o visi jie rieda Ukrainos keliais.
Nori išvengti mokesčių
Iš tiesų šie broliai ne tik nieko nesumokėjo už mašinas, bet ir gavo atlygį už tai, kad sutiko būti automobilio bendraturčiais.
Taip ukrainiečiai išvengė prievolės mokėti muitą už iš ES įvežamus naudotus automobilius.
Pavyzdžiui, Lenkijoje už 750 eurų įsigijus dvidešimties metų senumo „Opel Vectra“ automobilį Ukrainoje reikia sumokėti net 3,9 tūkst. eurų mokestį. Atsigabenus pusantrų metų senumo „Fiat Tipo“ reikia papildomai sumokėti 5,6 tūkst. eurų.
Tačiau ukrainiečiai nusprendė pasinaudoti įstatymų spragomis ir Lenkijoje mašinas ėmė pirkti kartu su jų pardavėjais, juos už atitinkamą atlygį įkalbindami likti bendraturčiais.
Tokiu atveju mokėti jokių mokesčių nereikia.
Lenkai mėgsta apsidrausti
Už sutikimą taip pagelbėti ukrainiečiai moka nuo kelių šimtų iki pusantro tūkstančio zlotų (iki 360 eurų).
Atlygis priklauso nuo automobilio kainos.
Bet tokiu būdu mašiną įsigiję ukrainiečiai bendraturčiams gali pridaryti bėdų – įsivelti į kontrabandos gabenimą ar vengti atsakomybės padarę avariją, tad lenkai šiuo metu iškart pasirašo dvi sutartis.
Vienoje jie nurodomi kaip mašinos bendraturčiai, o pagal kitą parduoda savo dalį ukrainiečiui. Pastarasis tėvynėje pareigūnams parodo tik pirmąją sutartį, kurioje surašyta, kad mašiną įsigijo kartu su lenku ir neprivalo mokėti mokesčių.
Pelninga prievolė
Tačiau toks pirkinys ukrainiečiams nėra visiškai patogus, mat pagal įstatymą jie privalo kas kelias dienas taip įsigytu automobiliu kirsti Lenkijos sieną.
Todėl tuo dažniausiai naudojasi tik pasienio gyventojai.
Automobilių su lenkiškais numeriais ypač daug Lvove ir jo apylinkėse. Čia tokiais važinėja net taksistai, tvirtinantys, kad reikalavimas kas savaitę kirsti Lenkijos sieną nėra nuostolingas.
Nors degalai Ukrainoje pigesni, galima užsidirbti nuvežus į Lenkiją parduoti cigarečių ir alkoholio.
Lenkijos pasienio apsaugos atstovas spaudai Dariuszas Sienickis neslėpė, kad tokiu bendraturtystės būdu ukrainiečiai Lenkijoje įsigijo jau per 60 tūkstančių automobilių.
Anot jo, prievolė kas savaitę kirsti sieną yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios Lenkijos ir Ukrainos pasienio punktai dažnai būna užkimšti.
Kodėl į tai nereaguoja Lenkijos vyriausybė?
Nepaisant įvežamų rūkalų ir svaigalų, jai tokia tvarka naudinga, nes ukrainiečiai iš Lenkijos išgabena senus ir aplinką labai teršiančius automobilius.
Žino, kaip sutaupyti muitų sąskaita
Ukrainos keliais ir gatvėmis važinėja automobiliai ne tik su lenkiškais, rumuniškais ar bulgariškais, bet ir su lietuviškais numeriais.
Marijampolėje su žmona gyvenantis ukrainietis Borisas Kravčenka verčiasi būtent naudotų automobilių pardavimu savo tautiečiams. Vyras portalui lrytas.lt pernai pasakojo vien rugsėjį į gimtąją šalį išgabenęs 46 automobilius.
Kadangi Kijevas, spaudžiamas vietos gamintojų, įvedė milžiniškus muitus, naudotos mašinos į Ukrainą anksčiau buvo gabenamos nurodžius, kad jų savininkas yra lietuvis, tik valdytojas – ukrainietis.
Tokia gudrybė nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos nustojo veikti, nes „Regitra“, siekdama išvengti problemų, atsisakė dokumentuose kaip valdytojus įrašyti ukrainiečius.
Tačiau išliko kitas ir anksčiau ukrainiečių naudotas neregistruotų automobilių gabenimo per sieną būdas. Ukrainoje tai vadinama laikinuoju automobilio įvežimu, kuris oficialiai galioja vienus metus.
B.Kravčenka paaiškino, kad, vadovaujantis Stambulo konvencija, bet kuris užsienyje verslą turintis asmuo gali duoti savo darbuotojui naudotis transporto priemone, kad jis atstovautų jo interesams.
Užtenka, kad Lietuvos įmonė registruotų automobilį ir išrašytų įgaliojimą jį ketinančio įsigyti asmens vardu. Pastarasis dokumentas, anot ukrainiečio, iš esmės reikalingas tik tam, kad būtų galima kirsti sieną.
Įvažiavę automobiliai šalyje lieka ne vieniems metams, nors pažeidus buvimo šalyje apribojimą skiriama 8500 grivinų (270 eurų) bauda. Tačiau ji vienkartinė, o sumokėjęs asmuo toliau gali važinėti Ukrainos teritorijoje.
Yra netgi būdas išvengti šios baudos. Žinodamas, kad pats naudosis automobiliu, ukrainietis siunčia muitinei pranešimą apie tai, kad mašina neva sugedo ir per nurodytą laiką negalės išvažiuoti už šalies ribų. „Daugiau nieko daryti nereikia, žmogus toliau ramiai važinėja“, – teigė pašnekovas.
Jeigu asmuo nusprendžia išvažiuoti tuo automobiliu į užsienį, jis gauna pažymą, kurioje nurodoma, kad mašina buvo sugedusi ir nurodytą laiką praleido remonto vietoje.
Kirsdamas sieną ukrainietis parodo šį popierių muitininkams, o pastarieji paprastai neturi jokių pretenzijų.
