Kur senti nebaisu? Kokias pensijas gauna įvairių pasaulio šalių žmonės

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2018 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 2810 118 nuolatinių gyventojų. Europos Komisija pernai skelbė, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – trumpiausia iš visų ES valstybių. Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79,7 metų, vyrų – 69,2 metų. Tai, beje, didžiausias atotrūkis tarp lyčių Europos Sąjungoje.

Bazinė pensija yra 152,92 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2017 metų lapkričio mėnesį buvo 287,04 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą – 301,74 Eur.

Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62,5 metų. Nuo 2012 metų pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos nustatomas senatvės pensijos amžius 65 metai. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, būtinasis stažas – 35 metai.

Štai tokie statistiniai duomenys mūsų šalyje. O dabar pasižvalgykime po platųjį pasaulį.

Šalyje gyvena beveik 52 mln. žmonių, tačiau su pensininkų skaičiumi čia ne viskas taip paprasta. Vidutinė gyvenimo trukmė PAR yra labai maža: vyrų – 50 metų, moterų – 48 (taip, čia moterys gyvena trumpiau). Skirtingi šaltiniai teigia, kad šie skaičiai yra teisingi juodaodžiams šalies gyventojams, o baltaodžių gyvenimo trukmė artima 78 metams. Bet kuriuo atveju valstybinė pensija yra labai maža ir ji skiriama tik tiems, kurie uždirba centus – apie penkis tūkstančius dolerių per metus. Didžiausia suma, kurią galima tikėtis gauti, yra šiek tiek daugiau nei 60 eurų per mėnesį. Tiems, kuriems sukanka 75 metai, pensija padidinama maždaug vienu euru.

Johanesburge, Keiptaune ir kituose didžiuosiuose miestuose visi naudojasi privačių bendrovių ir pensijų fondų paslaugomis. Didelėse įmonėse pensija automatiškai išskaičiuojama iš atlyginimo, o atleidus iš darbo – pervedama į darbuotojo sąskaitą . Šiuos pinigus galima naudoti savo nuožiūra. Daugelis pagyvenusių žmonių gyvena iš palūkanų, gaunamų už indėlius, tačiau pripažįsta, kad tai yra nepelninga, nes infliacija yra didesnė.

Šioje nedidelėje šalyje gyvena 3 mln. 718 tūkst. žmonių. Pensininkai sudaro 22 proc. – jų yra 867 tūkstančiai. Į pensiją vyrai išeina sulaukę 65 metų amžiaus, o moterys – 60 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra atitinkamai 70 ir 78 metai. Tokiu būdu, išėję į pensiją žmonės gyvena nuo 5 iki 18 metų. Ir jie turi išgyventi iš 180 larių, arba 58 eurų per mėnesį.

Rusijoje gyvena daugiau nei 146 mln. 800 tūkst. žmonių, gyventojų skaičius auga dėl natūralaus prieaugio ir imigracijos. Vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių yra daugiau nei 13 proc. arba daugiau nei 19 milijonų. Vidutinė gyvenimo trukmė Rusijoje: vyrų – 64,5 metų, moterų – 76,5 metų. Į pensiją rusai išeina sulaukę atitinkamai 60 ir 55 metų. Tokiu būdu, Rusijos pensininkas vidutiniškai gyvena nuo 4 iki 11 metų. Vidutinė Rusijos pensija yra 13 700 rublių, arba 197 eurus.

Pagal gyventojų skaičių ši šalis yra rekordininkė – čia gyvena 1 mlrd. 380 mln. žmonių. Sunku pasakyti, kiek žmonių iš to skaičiaus yra pensininkai. Tai, kad kinas pasiekė pensinį amžių, nereiškia, kad jis ir bus laikomas pensininku. Pavyzdžiui, kaimo gyventojai išvis negauna pensijų. Apskritai, Kinijos gyventojams pensinis amžius nustatytas toks: 60 metų vyrams ir 50–55 metai moterims. Vidutinė gyvenimo trukmė atitinkamai yra 74,5 ir 77,5 metų, todėl statistinis Kinijos gyventojas gali tikėtis 15–20 metų užtarnauto poilsio. Pensijų dydis labai skiriasi – jis priklauso nuo profesijos ir provincijos. Vidutininė pensija siekia apie 207 eurus. Tuo pačiu metu pensininkams jokios lengvatos nenumatytos.

Dabar šalyje gyvena beveik 67 mln. žmonių ir šis skaičius nuolat didėja, ir ne tik dėl migrantų antplūdžio. Prancūzijoje didelis gimstamumas, tai labai retas reiškinys išsivysčiusiose šalyse. Vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių šalyje yra beveik 16,5 proc. arba 11 milijonų. Tačiau pensininkų Prancūzijoje yra šiek tiek daugiau, nes į pensiją Prancūzijoje išeinama sulaukus 62,5 metų. Tai tikrai juokingas skaičius šaliai, kurioje vidutinė gyvenimo trukmė yra: vyrų 79,5 metų, o moterų – 85,5 metų. Šiuos 18–23 gyvenimo metus išėjus į pensiją galima visai neblogai praleisti – valstybė yra numačiusi didelį pašalpų, priedų ir kitų socialinių išmokų paketą. Vidutinė prancūzų pensija yra 1000 eurų, bet ji gali siekti nuo 500 eurų naujai atvykusiems imigrantams ir bedarbiams iki 2000 eurų žmonėms, turintiems didesnį kaip 40 metų darbo stažą.

Šalyje gyvena daugiau kaip 82 mln. žmonių. Štai jau keli dešimtmečiai Vokietijoje gimstamumas yra mažesnis už mirtingumą, todėl visuomenė sparčiai senėja. Pensininkų čia yra 23 proc. arba beveik 19 mln. žmonių. Tuo pačiu metu vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 80 metų, moterų – 86 metai, o į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeina 65 metų amžiaus. Tai reiškia, kad žmonėms užtikrinamas 15–20 metų poilsis. Pensijos apskaičiuojamos pagal gana sudėtingą formulę, galutinė suma priklauso nuo daugelio rodiklių, atsižvelgiama net į šeimos statusą ir gyvenamąją vietą. Vidutiniškai moterys gauna gerokai mažesnę pensiją nei vyrai: atitinkamai 590 eurų ir 1020 eurų. Įdomu tai, kad Rytų Vokietijoje vidutinė moterų pensija yra 840 eurų.

JAV gyvena daugiau nei 325 mln. žmonių, iš kurių pensiją gauna daugiau nei 42 mln., t.y., 13 proc. šalies gyventojų. Pensinis amžius svyruoja nuo 65 iki 67 metų, priklausomai nuo gimimo metų. Į pensiją galima išeiti ir anksčiau laiko – 62 metų, bet tada išmoka bus nepilna ir tokia liks iki gyvenimo pabaigos. Amerikos vyrai į pensiją išeina sulaukę vidutiniškai 67 metų, moterys – 65 metų amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė JAV: vyrų – 77 metai, moterų – 81,5 metų, todėl vidutinis amerikietis, išėjęs į pensiją, gali mėgautis gyvenimu be rūpesčių dar 10–15 metų. Gali pasirodyti, kad amerikietiškos pensijos, kuri vidutiniškai yra šiek tiek didesnė kaip 1400 dolerių (1165 Eur), gali nepakakti, kad galėtum gyventi be rūpečių. Tačiau JAV yra daugybė įvairiausių socialinių programų. Tai plačiai taikomos nuolaidos parduotuvėse ir viešbučiuose, išmokų priedai atskirų valstijų ir federalinės vyriausybės lygmenyje.

Šioje šalyje gyvena beveik 127 mln. žmonių, ir daugiau nei 20 proc. gyventojų sudaro pensininkai. Beje, jų skaičius sparčiai auga, ir tai yra didžiulė finansinė našta valstybei. Padėtį komplikuoja didžiausia pasaulyje vidutinė gyvenimo trukmė: vyrų – 80,5 metų, moterų – 87 metai. Japonijoje tiek vyrams, tiek moterims nustatytas vienodas pensinis amžius – 65 metai. Tai reiškia, kad vidutinis japonas pensijoje praleidžia 15–20 metų. Išeidamas į užtarnautą poilsį, Japonijos gyventojas gauna savo atlyginimo dydžio vienkartinę išmoką už visą savo darbo stažą toje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kaip retai japonai keičia darbo vietą, susidaro tiesiog įspūdingos sumos. Tolesnę pensiją sudaro du komponentai: bazinė valstybės garantuojama dalis ir kaupiamoji dalis iš paties darbuotojo atskaitymų. Todėl vidutinė pensija susidaro 1500 dolerių (1224 Eur).

Izraelis yra jauna šalis visais atžvilgiais. Iš 8 mln. 860 tūkst. žmonių pensininkų čia yra mažiau nei 1 mln., tai yra, šiek tiek daugiau nei 10 procentų. Netipiškas labai išsivysčiusioms šalims didelis gimstamumas ir nedidelis pagyvenusių žmonių skaičius leidžia valstybei gerai pasirūpinti pensininkais. Dėl to vyrai čia gyvena vidutiniškai 80,5 metų, o moterys – 84 metus. Pensininkais jie tampa sulaukę atitinkamai 67 ir 64 metų, o gyvena dar 13–20 metų. Izraelis yra imigrantų, kurių istorija santykinai trumpa, šalis, todėl pensijos čia formuojamos specifiniu būdu. Didžiausias pensijas gauna tie izraeliečiai, kurie šalyje išdirbo ilgiau nei 30 metų. Darbuotojai, turintys darbo stažą nuo 10 iki 30 metų, gauna mažiau. Likusieji gali tikėtis tik bazinių išmokų. Tačiau dar yra atskira senatvės išmoka, visa tai sudėjus susidaro vidutinė 1800 dolerių (1447 Eur) pensija.

„Ežerų šalyje“ gyvena šiek tiek daugiau nei 5,5 mln. žmonių. Gyventojų skaičius auga, tiesa, tik dėl imigrantų. Pagyvenusių žmonių skaičius siekia 16,8 proc. arba beveik 1 mln. žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė: vyrų – 78 metai, moterų – 84 metai, o į pensiją čia išeinama, sulaukus 65 metų amžiaus. Gyvenimas pensijoje trunka vidutiniškai 13–19 metų, tačiau šis laikotarpis gali būti padidintas dėl galimybės anksčiau išeiti į užtarnautą poilsį ir gauti mažesnę pensiją. Paprastai suomiai linkę dirbti ilgiau, kad sukauptų didesnį stažą. Vidutinė pensija Suomijoje viršija 1500 eurų, o nuo 2017 metų ji nuolat didinama kas trys mėnesiai.

Gyventojų skaičius – daugiau nei 64 mln. 700 tūkst. žmonių, pensininkų čia yra 15,8 proc. arba daugiau nei 10 mln. žmonių. Britų vyrai gyvena vidutiniškai 79,5 metų, moterys – 83 metus. Tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeina 65 metų amžiaus. Taigi, Jungtinės Karalystės pensininkai gyvena 20–23 metus. Pensijų išmokos Jungtinėje Karalystėje yra daugiapakopės: pirmasis lygis yra valstybinė pensija, kuri mokama visiems be išimties sulaukusiems pensinio amžiaus, antrasis lygis yra kaupiamoji dalis, kurią moka valstybė arba privatus fondas. Valstybinė pensija yra daugiau nei 600 svarų sterlingų (687 Eur), kaupiamoji dalis gali būti labai skirtinga. Galutinė vidutinė pensija yra daugiau nei 1500 svarų sterlingų (1718 Eur).

Norvegijos gyventojų skaičius nedidelis – tik 5 mln. 258 tūkst. žmonių. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 84 metai, o vyrų – 80 metų. Šioje šalyje galima tikėtis išeiti į pensiją nuo 67 metų amžiaus, ir šis amžius yra tas pats tiek vyrams, tiek moterims. Tad garbaus amžiaus norvegai pensijoje gyvena 13–17 metų. Įdomu tai, kad išmokos dydis nėra susijęs su asmens pajamomis, reikšmę turi tik stažas. Norint gauti pilną bazinę pensiją, reikia turėti 40 metų socialinio draudimo stažą, o išmokų suma turint mažesnį stažą tiesiog gali būti mažesnė. Jeigu yra išlaikomas vaikas, pensija padidinama 50 proc. jei sutuoktinis yra pensijoje, tai bazinė ir vieno, ir kito sutuoktinio pensija sudarys 85 proc. bazinės pensijos. Minimali pensija yra 176 tūkst. kronų arba 27 tūkst. JAV dolerių per metus, t. y., 2250 dolerių (1809 Eur) per mėnesį. Be nemokamos medicinos ir mokslo, kiekvienam norvegui į asmeninę sąskaitą pervedama atitinkama suma nuo gauto pelno už naftą ir dujas, teigia portalas spb247.ru.

Pabaigai pastebėsime, kad aukščiau pateikta informacija nepretenduoja į enciklopedinį tikslumą, kai kurie duomenys gali ir nebeatitikti tikrovės, bet, sutikite, turime su kuo palyginti ir į ką lygiuotis.