Vilniuje būstų sandoris pernai, palyginus su rekordiniais 2016 m., susitraukė 6 proc. Vis dėlto nesitikima, kad paklausa smarkiau sumažės.
„To ir buvo laukta – 2016 metai buvo aktyvūs po gana pasyvių 2015 metų, o šie metai vos vos prastesni už 2016 m., bet tikrai nėra blogi“, – sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Pokyčiai Vilniuje
„Neparduotų butų skaičius pastatytuose daugiabučiuose dabar yra per menkas, kad spaustų plėtotojus konkuruoti rinkoje mažinant kainas, o augantis miesto gyventojų skaičius leidžia tikėtis stabilios paklausos ir ateinančiais laikotarpiais“, – sakė S.Vagonis.
Nors būstų Vilniuje statoma vis daugiau, o perkama mažiau, S.Vagonis tiki, kad dėl to nerimauti nereiktų: „Panašus neparduotų butų skaičius buvo ir 2015 metais. Tos žirklės egzistuoja, bet tai nėra drastiškas skaičius, dėl kurio galima tikėtis neramumo rinkoje“.
Jo teigimu, Vilniaus mieste šiemet bus stebima naujo būsto projektų segmentacija – patyrę plėtotojai neturėtų patirti didesnių sunkumų, bet rinkos naujokams realizuoti savo projektus bus vis sunkiau.
Dėl to šiais metais Vilniuje gali būti matomos dvi butų kainų kryptys – didėjančios kainos paklausiuose projektuose ir mažėjančios mažiau populiariuose.
„Kai pardavėjai neranda pirkėjų, natūralu, kad jie yra priversti mažinti kainas“, – sakė S.Vagonis.
Tiesa, bendras kainų lygis Vilniaus mieste, anot analitikų, kitąmet turėtų išlikti stabilus. Gali būti ir taip, kad kainos nežymiai augs, nepaisant galimų nuolaidų atskiruose segmentuose.
Stiebiasi Kaunas
Apskritai, nekilnojamo turto rinkos aktyvumas didžiuosiuose šalies miestuose praėjusių metų antroje pusėje gerokai atslūgo.
„Praėjusius metus galima vadinti lūžio metais. Metų pradžioje buvo kalbama apie besiformuojantį burbulą, pernelyg aukštą aktyvumą. O antroje metų pusėje jau matėme tam tikras korekcijas būsto rinkoje“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
„Sumenkusi butų paklausa bei didelė jų pasiūla pristabdė ir kainų augimą. Šios tendencijos ypač išryškėjo Vilniuje ir Klaipėdoje“, – sakė L.Galdikienė.
Tiesa, yra ir tokių miestų, kuriuose NT rinka lyg ant sparnų. To pavyzdys – Kaunas. Čia ir plėtojama vis daugiau projektų, ir gyventojai vis mieliau perka naujus būstus, be to, pasiryžę už juos daugiau mokėti.
„Kaune būsto rinka ir toliau išgyvena pakilimą – sandorių skaičius išaugo 3,5 proc., o kainų augimas nors ir sulėtėjo, vis dar išlaikė dviženklį tempą“, – kalbėjo L.Galdikienė.
S.Vagonio teigimu, dar nėra galutinių duomenų, bet skaičiuojama, kad NT kainos Kauno mieste praėjusiais metais augo 5 proc. – daugiau negu Vilniuje.
„Šie metai turėtų būti labai panašūs į praėjusius – tendencijos, kad Kaunas kils turėtų išlikti“, – sakė S.Vagonio.
Jo teigimu, visos aplinkybės tam tinkamos – Kaunas turi stiprų ekonominį pagrindą, o kauniečiai seniai nesijautė taip gerai. Be to, Kauno NT rinka iš priemiesčių vis labiau keliasi į miesto centrą.
Ar išpirks?
Būsto įperkamumo tendencijos didžiuosiuose šalies miestuose taip pat išsiskyrė – Vilniuje butų kainos augo lėčiau nei atlyginimai, tad gyventojų galimybės įpirkti būstą per metus šiek tiek išaugo.
Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje kainų augimui ir toliau lenkiant atlyginimų augimą, čia gyventojams būstą įsigyti tampa vis sunkiau.
Pasak L.Galdikienės, šiemet būsto paklausos šuolis mažai tikėtinas: „Dėl toliau mažėjančio užimtumo, lėtesnio darbo užmokesčio augimo bei menkstančio nuomos pajamingumo būsto paklausa neturėtų didėti“.
Spartesnį kainų augimą ribos vis dar gana didelė butų pasiūla ir aukšta pirkėjų derybinė galia. Panašu, kad šiemet butų kainų augimas neviršys atlyginimų ir statybų sąnaudų augimo tempo.
„Pagrindinė žinutė būtų tokia, kad bent Vilniuje menkai tikėtinas paklausos ir kainų šuolis. Bet Kaunas išsiskiria – čia dar galima matyti spartesnį ir paklausos, ir kainų augimą. Kituose miestuose paklausą ribos darbo rinka ir demografiniai veiksniai“, – kalbėjo ekonomistė.
Įmokos išaugo
L.Galdikienės teigimu, lietuviai vis rečiau žvalgosi į senos statybos butus.
„Naujų butų rinkoje situacija geresnė. Norima įsigyti ekonomiškesnį, kokybiškesnį būstą“, – sakė ji. Prie to galėjo prisidėti ir aktyvesni naujų projektų vystytojai, aktyviai reklamuojantys savo projektus.
„Creditinfo“ duomenimis, vidutinės įmokos naujai sudarytose būsto kredito sutartyse 2017 metais, palyginus su 2012metais, padidėjo 36 proc. ir pernai sudarė 273 eurus.
„Natūralu, kad augant kainoms didėja ir įmokos, o paskolos imamos vis ilgesniam laikui“, – sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
Tiesa, jos teigimu, tai, kad vidutinės kredito įmokos auga, dar nereiškia, kad naujai paskolas imantys žmonės turi apriboti kitas savo išlaidas.
„Didesnes išlaidas kredito įmokai iš dalies kompensuoja per penkerius metus 31 proc. padidėjęs vidutinis atlyginimas“, – kalbėjo ji.
