Kriptovaliutos parūpo ne tik spekuliantams, bet ir jas išleisti užsimojusiems verslininkams. Įkvėpti bitkoino ir kitų virtualių valiutų sėkmės lietuviai irgi to ėmėsi.
Šįmet pirminius kriptovaliutų valiutos siūlymus (ICO – angl. „Initial Coin Offering“) surengė lietuviška bendrovė „Mysterium Networks“, pritraukusi per 14 mln. dolerių (dabar – 11,9 mln. eurų), vos per 18 minučių dar didesnę sumą surinko mobiliųjų mokėjimų apdorojimo kompanija „Monetha“.
Šiuo metu savo kriptovaliutą platina bendrovė „Bankera“, o į iniciatyvinę grupę „Moms Avenue“, anot vz.lt, susibūrusios aktyvios Lietuvos moterys iš ICO tikisi surinkti daugiau nei 45 mln. eurų.
Nors pagrindinės kriptovaliutos – bitkoino – kaina prieš metus nesiekė tūkstančio eurų, o vakar jau buvo perkopusi 11,6 tūkst., nors brangsta ir dalis kitų virtualių valiutų, paremtų decentralizuota „blockchain“ technologija, daugeliui žmonių tai panašu į eilinį burbulą, kuris gali pasibaigti labai dideliu sprogimu.
Įspėjimus investuotojams dalija ir rinkos priežiūros institucijos, nes, skirtingai nuo, pavyzdžiui, bankų indėlininkų, virtualios valiutos savininkai neturi jokios panašios teisinės apsaugos. Juolab kad „kasyba“ (taip vadinamas jų gamybos kompiuteriais procesas) dėl riboto didžiausio galimo vienetų kiekio vis lėtėja ir jai reikia vis daugiau išteklių.
Tačiau nestinga ir entuziastų. Tarp jų – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas.
Dabar jis pasinėręs į vis gilėjantį virtualių valiutų vandenyną.
Jis – vienas konsultacijų bendrovės „Crypto Tax & Legal“ steigėjų. Ši įmonė patarinėja ir padeda kriptovaliutų leidėjams.
– Kas lėmė, kad šįmet įvyko tikras kriptovaliutų sprogimas? Juk vien žinomiausia iš jų – bitkoinas – pabrango keliolika kartų, – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo M.Kaseliausko.
– Pirmiausia technologijos, kuriomis paremtas bitkoinas ir kitos kriptovaliutos, yra unikalios, su jomis galima kurti ką nors naujo, tvirto ir pažangą daryti daug metų.
Laikui bėgant ta idėja tapo vis populiaresnė. Buvo įsitikinta techniniais pinigų pervedimo ir išsaugojimo privalumais, todėl pradėjo įsitraukti ne tik pavieniai žmonės, bet ir valstybės. Antai Japonija leido savo bankams dirbti su kriptovaliutomis, o juk tai viena stambiausių pasaulio ekonomikų.
Įsitraukus japonams valiutų kursai ėmė kilti, atsirado tokios technologijos, kuriomis paremtas eteris, leidžiančios surengti ICO. Tai vyksta pastaruosius pusantrų metų.
Komandoje turime žmonių, kurie penkerius ar daugiau metų tikėjo tuo, buvo įsigiję „kasimo“ įrangą. Taip, per tą laikotarpį pasitaikė pora duobių, bet dabar jie puikiai jaučiasi. Tikėjimas šia idėja pasiteisino.
– Vis dėlto daugeliui žmonių, ypač vyresnės kartos, sunkiai suvokiama, kam reikalingi ripliai, bitkoinai, dešai ir eteriai, jei yra eurai, doleriai ar Šveicarijos frankai. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Per pastaruosius trisdešimt metų susikūrė globali rinka, internetas, kuris ją sujungia, ir tinklinė visuomenė.
Joje nebėra hierarchinių socialinių struktūrų. Žmonės pasitiki savo tinklu, o šeimos, santuokos, mokyklos, vyriausybės ar valstybės autoritetas nyksta.
Jei yra globalus pasaulis, tinklinei visuomenei nereikia dolerių, eurų arba kitų valiutų, kurios priklausomos nuo politikų, yra nepatikimos.
Kadaise valstybėms prireikė savo pinigų – monetų, banknotų. Iš pradžių jie buvo padengti auksu, paskui to buvo atsisakyta. Taip ir dabar, kai susikuria tam tikras tinklinės visuomenės subjektų ratas, jam reikia savo valiutos.
Virtualios valiutos labai pagreitino atsiskaitymus visame pasaulyje: naudojantis bankais iš vienos valstybės į kitą pervesti pinigus reikia kelių dienų, čia viskas įvyksta per keletą minučių, transakciją patvirtina trečioji šalis – „kasėjas“, ji atsekama, viskas skaidru ir nieko nekainuoja.
Nieko stebėtina, kad ir stambiausios pasaulio finansų korporacijos bando pritaikyti „blockchain“ technologijas.
– Tradicinių bankų atstovai kartais aiškina, kad kriptovaliutos yra didžiulė apgavystė. Centrinių bankų vadovai nusiplauna rankas teigdami, kad šios veiklos jie nekontroliuoja. Vadinasi, iki visuotinio pripažinimo dar toloka?
– Pirmiausia, negi Japonijos centriniame banke dirba kvailiai? Vargu. Ilgai žmones ir priežiūros institucijas baugino sistemos anonimiškumas, bet dabar jau turbūt visi suvokia, kad „blockchain“ technologija paremtos operacijos yra visiškai atsekamos – kiekviena jų yra įrašyta ir saugoma.
Nemanau, kad rinkos reguliuotojai labai bijo virtualių valiutų.
Pats Europos centrinis bankas nors ir netvirtina uždegantis joms žalią šviesą, tačiau elgiasi tolerantiškai. Svarbu, jog dar 2014 metais ES teisingumo teismas nustatė, kad kriptovaliutos neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Kitaip tariant, joms suteiktas įprastų pinigų statusas.
O kas yra labiau virtualu – ar niekuo neparemti popieriniai pinigai, ar „blockchain“ technologija paremta valiuta, kurios algoritmai žinomi, emisija aiški, o kiekvienas savininkas yra identifikuojamas?
Apie bitkoiną jau išleista net ir teisinių vadovėlių: juose iš karto įspėjama, kad klaidinga manyti, jog ši valiuta nėra reguliuojama.
Pavyzdžiui, sukčiavimo ar pinigų plovimo atvejais jai taikomos tokios pat priemonės kaip ir kitur, tik forma skiriasi.
Naujų įstatymų greičiausiai ir neprireiks, jei rinkos priežiūros institucijos išleistų atitinkamas gaires.
Tokių pavyzdžių pasaulyje jau yra, o Lietuvoje kol kas tuo profesionaliai užsiima tik Lietuvos bankas.
– Bet ar ilgai gali tęstis toks pakilimas, kai dažna ICO pasiūliusi kompanija sulaukia dešimčių milijonų eurų investicijų? Ar nėra apgavysčių grėsmės?
– Jau seniai pasakyta, kad 90 proc. ICO atvejų yra kažkas panašaus į sukčiavimą. Tai nėra jokia paslaptis, nes viską pasako kursas – kai naujos monetos atsiduria biržoje ir jų vertė yra nulinė, vadinasi, rinka aiškiai nurodo, ką mano apie jas.
Investuotojas dabar yra pakitęs, jis į investavimą žiūri kaip į žaidimą: nelošia kompiuteriu, neina į kazino, bet investuoja į virtualias valiutas ir žiūri, kas dedasi toliau.
Jis analizuoja, bando suprasti, bendrauja su bendruomene ir pats atsako už savo veiksmus.
Šiuo atveju nėra tokių apgautų naivuolių, kaip pasitaikė su „Sekundės“ ir kitais panašiais bankais. Užaugo nauja karta, įpratusi naudotis kompiuterinių žaidimų pinigais – tokenais, todėl jie kriptovaliutas priima natūraliai. Vyresnės kartos žmonėms gal tai ir sudėtinga suvokti.
Taip, bus nusivylimų, teismų, tyrimų dėl sukčiavimo. Greičiausiai to neišvengsime ir Lietuvoje.
– Kur deda pinigus naują kriptovaliutą ICO būdu išleidusios kompanijos?
– Turi investuoti griežtai pagal įsipareigojimus. Taip, daug kas tokių įsipareigojimų nevykdo. Tačiau į tokius ICO investavusios bendruomenės tokio elgesio netoleruoja – tinklinėje visuomenėje labai greitai sklinda informacija, technologiškai išprusę žmonės bet ką suranda labai greitai.
Antai „NEM Foundation“ prezidentas pasakojo, kad jam tapus kandidatu į šias pareigas bendruomenės nariai ištraukė dvidešimt metų senumo įvykius ir jo biografiją iki smulkiausių detalių.
Jokia Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos bankas ar kita institucija negalėtų surinkti tiek informacijos apie žmogų, kiek jos surenkama tinkle.
Todėl sukčiavimo atvejai greitai išsiaiškinami, o tokie veikėjai ne tik nebus palikti ramybėje, bet ir neturės jokių galimybių sugrįžti į šią rinką.
– Neseniai apie ketinimus išleisti savo kriptovaliutą užsiminė net ir krizės kamuojama Venesuela. Kaip manote, ar tai perspektyvu?
– Tarptautinis valiutos fondas aiškiai pasakė, kad kriptovaliutos galėtų pakeisti kai kurių nepatikimų valstybių pinigus. Ko daugiau bereikia?
Manau, kad to gali imtis ne tik Venesuela.
Pavyzdžiui, kiek teko girdėti, rusų oligarchai tai laiko labai pelningu projektu.
Išleidi kriptovaliutą, kurios pradinė vertė lygi rubliui, tačiau ji iš karto šaus į viršų. O tie, kurie tuo užsiims, pasijus labai gerai.
Taip, kriptovaliutų vertė gali ir mažėti, tačiau yra aibė būdų, kaip ją palaikyti, – supirkti, „deginti“, sukurti naujų funkcijų. Iliuzija, kad išleidęs savo kriptovaliutą iškart praturtėsi nieko neveikdamas. Antai NEM (dešas, eteris) plėtros komandos nuolat ieško naujų galimybių, sprendžia, kaip paspartinti atsiskaitymus, kad per sekundę būtų galima atlikti tūkstančius pervedimų.
Žinoma, tai prižiūrima, bet tik padedant pačiai bendruomenei – jos nuomonės klausiama visas atvejais, pavyzdžiui, dėl algoritmo keitimo. Niekas negali tokių sprendimų priimti savarankiškai.
– Kiek Lietuvos kompanijų jau yra išleidusius savo kriptovaliutas?
– Dabar jau artėja prie dešimties. Gal net šįmet pasieksime šį skaičių. Bet dar daugiau suplanuota.
Lietuviai noriai imasi ICO, jiems patinka tas pinigų surinkimo momentas, tačiau mūsų šalyje trūksta fundamentalesnių darbų su „blockchain“ technologijomis.
Dažnai būna gera rinkodara ir geras procesų organizavimas, tačiau pats veiklos turinys šiek tiek šlubuoja ar būna net užslėptas.
– Ar pats taip pat investuojate į virtualias valiutas?
– Nelaikau savęs stipriu spekuliantu, nes esu konsultantas. Aišku, dalyvaudamas tokiuose projektuose neretai atlygį gaunu kriptovaliutomis, todėl tas portfelis kaupiasi.
