Neįtikėtinos kainos Didžiasalyje: dviejų kambarių butas – už 141 eurą

Tokia pradinė kaina nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) gruodžio viduryje rengiamame aukcione.

Jame bus mėginama parduoti dviejų kambarių 46 kvadratinių metrų butą su rūsiu Agarinio gatvės 4-ajame name Didžiasalyje (Ignalinos r.).

Panašūs butai didesniuose šalies miestuose graibstomi, tačiau šiame miestelyje jis vargu ar suras šeimininką.

Nežinia, ar aukcionuose VMI pavyks parduoti ir kitus 40 butų, nors jų kainos juokingos – nuo 106 iki 1190 eurų.

Mat pirkėjas gaus tik sienas su kiaurais mediniais langais, kreivomis durimis ir patalpomis, užverstomis sendaikčiais. Be to, ir miestelio vardas iki šiol lieka nelabai viliojantis.

Mirę, išvažiavę gyventi į užsienį, pabėgę ar nežinia kur dingę. Tokios yra Didžiasalyje parduodamų butų šeimininkų istorijos.

Už 141 eurą parduodamas butas – ketvirtajame aukšte.

„Dabar stalas daugiau kainuoja“, – liūdnai šypsojosi šalia gyvenanti Valentina Velikanova, vaizdžiai pasakodama apie to buto baisybes. Lango stiklas jau buvo beiškrentąs iš supuvusio rėmo, tačiau komunalininkai sugebėjo jį pritvirtinti.

Kambario viduryje telkšo žalia bala. Ne vanduo joje, o patalpas pamėgusių nežinomų vabzdžių būrys.

Tiesa, stogas nevarva, ne taip, kaip V.Velikanovos bute. Bet žiemą jame švilpauja vėjai.

„Stovi televizorius, tebėra visi baldai, sukabinti šeimininkų drabužiai“, – pasakojo kaimynė, kuri anksčiau turėjo buto raktus.

Bute anksčiau gyveno karo veteranai Jelena ir Pijus Staniulėnai, bet abu seniai mirę.

Kadaise buvo atvažiavęs jų sūnus iš Maskvos, bet V.Velikanova suprato, kad tėvų butas jam nerūpi.

Kitas sūnus gyvena Ignalinoje, tačiau jam buto Didžiasalyje taip pat nereikia, net raktus seniūnijai pats atidavė.

Toje pačioje laiptinėje parduodami dar keli butai, tik ne VMI aukcionuose. Vieno jų šeimininkai išmirė visi – tėvas, motina ir sūnus. Kito savininkai gyvena Vilniuje. Butą Didžiasalyje daugybę kartų mėgino parduoti, bet niekas nenupirko.

Dar kito parduodamo būsto savininkai – Vokietijoje.

O vieno buto šeimininkų istorija išvis kurioziška. Jį įsigijusi pora kartą buvo atvažiavusi apžiūrėti turto, tačiau nerado raktų. Nežinia kur buvo dingę, mat ankstesnis buto šeimininkas buvo pasodintas į kalėjimą.

Pastovėjo prie durų naujieji savininkai ir išvažiavo. Butą sakė nusipirkę per išgertuves – tiesiog juokaudami. Dabar jį taip pat mėgina parduoti.

Ar V.Velikanovai nebaisu, kad butus juokingomis kainomis supirks verteivos ir juose apgyvendins už skolas didmiesčiuose savo būstą praradusius girtuoklius, kaip anksčiau jau yra buvę?

„O ką daryti? Geriau jau bent kokia gyvybė daugiabutyje“, – atsiduso moteris.

Brangiausias VMI aukcionuose – Karalyčios gatvės 6-ajame name esantis dviejų kambarių 47 kvadratinių metrų ploto butas. Jo pradinė kaina – 1190 eurų.

Šio buto istorija keista. Senasis jo šeimininkas prieš mirtį turtą mėgino parduoti.

Buvo susiradęs pirkėją, tačiau nespėjo sutvarkyti dokumentų.

Naujasis savininkas bute keturis mėnesius pagyveno, išgertuves rengė ir draugus aprodyti turto vedžiojo, tačiau nesugebėjo įrodyti, kad tas turtas priklauso jam, todėl buvo išspirtas.

Kaimynas Marijanas Mažeika skundėsi, kad namas liko be gyventojų: „Kai kuriuose aukštuose visi butai tušti.“

Beje, VMI aukcionuose parduodamų butų duris nesunku atskirti. Kadangi ant jų seniai nebuvo numerių, juos juodu žymekliu visur vienodai sužymėjo pardavimu besirūpinantys darbuotojai.

Dauguma parduodamų butų yra šildomi, ir M.Mažeikai dėl to pikta. Juk patiriamus nuostolius kažkas turi padengti.

Jis neabejojo, kad skolos už šildymą užkraunamos ant likusių gyventojų pečių.

Tad dviejų kambarių šildymas lapkritį jam atsiėjo 116, o spalį – 80 eurų.

VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova aiškino, kad 40 butų Didžiasalyje į vieną sąrašą surašė tikėdamiesi privilioti daug pirkėjų, suteikti jiems galimybę pasirinkti. Deja, parduoti nekilnojamojo turto likučius nebus lengva. Anksčiau tuo bešeimininkiu, konfiskuotu, valstybės paveldėtu ar perduotu turtu rūpinosi Turto bankas.

Paklausta apie buvusių šeimininkų paliktas skolas I.Gavrilova teigė, kad VMI, valstybės vardu paveldėjusi nekilnojamąjį turtą, su palikėjo kreditoriais atsiskaito realizavusi butus. Tik būstų, kurių savininkai juose gyvena, bet nemoka už komunalines paslaugas, inspekcija niekuomet nebuvo perėmusi.

I.Gavrilova sutiko, kad kai kurių butų būklė apverktina.

Štai Didžiasalio pradžioje stūkso du niūrūs užkonservuoti penkiaaukščiai tuščiais langais.

„VMI Didžiasalyje įtraukė į apskaitą daug paveldėtų butų, kurie, palikėjui mirus, buvo apleisti, prastos būklės – išmontuota santechnika, išlaužtos durys, išdaužyti langai, sugadinta apdaila, nuluptos sienų ir grindų plytelės, tapetai“, – vardijo I.Gavrilova.

Užsiminus apie mažas jų kainas departamento vadovė tvirtino, kad jas nustato turto vertintojai.

Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas neslėpė, kad yra tekę girdėti ne vieną istoriją, kai girtuokliai, į miestelį prieš porą dešimtmečių perkelti iš didesnių miestų, tiesiog pabėgo palikę savo butus.

„Čia jiems nebėra kompanijų, nebėra sugėrovų, tai ir pradingo“, – kalbėjo seniūnas ir pridūrė, kad Didžiasalio gatvėse tikrai sumažėjo tokių asmenų.

Ar A.Pauliukėnas nebijo, kad paskelbus apie pigių butų pardavimą Didžiasalį užgrius dar viena jų banga?

„Nemanau. Juk didžiuosiuose miestuose kas gėrė, jau pragėrė butus.

Nežinau, kas Didžiasalyje tą turtą nupirks. Būtų jie Ignalinoje arba vietovėje arčiau Vilniaus – kas kita“, – svarstė Didžiasalio seniūnas.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT) vertas beveik 93 mlrd. eurų – 7,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jo vertė buvo 86,5 mlrd. eurų.

Daugiau kaip ketvirtadalį Registrų centro įvertinto viso NT sudaro žemės sklypai – jų vertė siekia 23,78 mlrd. eurų.

Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, palyginus prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, akivaizdu, kad 16 proc. pabrango gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypai, tuo metu žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė išaugo dvigubai.

Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. pastatų – jų vertė siekia 54,3 mlrd. eurų, iš jų 38,9 mlrd. eurų tenka būstui.

Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. gyvenamojo NT objektų, jų vertė yra 27,8 mlrd. eurų (5,6 proc. daugiau nei pernai), likusioje šalies dalyje – 730 tūkst. objektų, jų vertė per metus augo apie 4 procentus.

Registrų centro specialistai įvertino ir apie 50 tūkst. komercinio turto objektų – administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir panašių pastatų. Miestų ir kurortų savivaldybėse tokio turto vertė išaugo 4 proc. – iki 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje – 1,6 proc. – iki 1,2 mlrd. eurų.

Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi masinio vertinimo rezultatais, tvirtins ir fiksuos nuo 2018-ųjų pradžios galiosiančią žemės vertę, pagal kurią ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Pastarąjį kartą žemės sklypų vertė mokesčiams mokėti buvo nustatyta 2013 metais. (BNS)