12 tūkst. eurų. Tiek pinigų per rugsėjį vykusį „Ars Via“ surengtą meno kūrinių aukcioną buvo sumokėta už 1916 metais nutapytą Juozo Berkmano drobę „1863 m. sukilimo vadų kapavietė“.
Antras pagal brangumą tame aukcione parduotas kūrinys buvo 1963 metrais tapytas paveikslas „Karuselės tiltas“, kurio autorius – litvakas Neemija Arbit Blatas. Per aukcioną šio kūrinio kaina pakilo 1500 eurų – iki 7500 eurų.
Pavasarį, per gegužę „Ars Via“ rengtą aukcioną brangiausias kūrinys buvo parduotas už 6500 eurų. Tai buvo Antano Žmuidzinavičiaus 1954 metais tapyta drobė „Liškiava“. Jo kaina aukciono metu pakilo 500 eurų.
Tačiau tai – vertingiausių meno kūrinių kainos. Dažniausiai „Ars Via“ aukcionuose, kuriuos rengia bendrovė „Dailės galerija „Klasika“, parduodamų eksponatų kainos svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų. Juose kaip pirkėjai dalyvauja ne tik kolekcininkai, bet ir investuotojai.
Jie žino: jeigu tauriųjų metalų kainos priklauso nuo ekonominių ciklų, tai meno ir antikvarinių vertybių kainų prieaugis ir krizės, ir ekonominio klestėjimo metu išlaiko pastovumą.
Aukcionas – gruodžio 7-ąją
160 vadinamųjų lotų. Būtent tiek kūrinių bus pateikta šiemet trečiąkart rengiamam meno ir kolekcinių vertybių aukcionui „Ars Via“.
Gruodžio 7-ąją jis bus surengtas Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Židinys“. Kadangi artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-is, šiame aukcione ypatingas dėmesys bus skiriamas meno kūriniams bei kolekciniams eksponatams, susijusiems su mūsų šalies istorija.
Meno kūrinių aukcionai kolekcininkams bei muziejams – išskirtinis įvykis. Kiekvienam jų yra sudaromas lotų katalogas, o prieš aukcioną – ir jų ekspozicija. Būtent taip sudaroma galimybė aukcionu besidomintiems žmonėms pamatyti eksponatus.
Tai būna ir vaizduojamosios dailės kūriniai – tapybos, grafikos, skulptūros darbai. Siūloma ir sidabro, stiklo dirbinių, retų rankraščių, senųjų knygų, kolekcinių vertybių.
Išskirtinis eksponatas
Kadangi dabartinis „Ars Via“ aukcionas yra skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų sukakčiai, jame pateikiama ir keletas istorinių eksponatų.
Pasak "Ars Via" aukciono vadovo Algirdo Petraičio, dailininko N.Ylakavičiaus paveikslas yra brangus palikimas, kuris dabar sugrąžinamas į Lietuvą. Tai naujai atrastas darbas iš negausaus, po Europą išsklaidyto šio menininko kūrybinio palikimo.
„Tokio kūrinio meno rinkoje nėra buvę. Jis patenka į XIX a. dailės aukso fondą. Lietuvos dailės muziejus turi tik vieną šio autoriaus drobę – tais pačiais 1852 metais nutapytą „Autopotretą“ ir vieną mažą piešinį“, – užsiminė A.Petraitis.
Teigiama, kad Paryžiuje sukurtas „Moters portretas“ – brandžiuoju kūrybiniu laikotarpiu N.Ylakavičiaus nutapyta drobė.
Anot menotyrininkų, tikėtina, kad tai portretas moters iš dailininkui artimos aplinkos. Jis nutapytas XIX a. viduriui būdinga mišria akademine, realistine maniera. Portretas sukurtas vadinamuoju bydermejerio stiliumi – perteikta kamerinė nuotaika, neįmantri, jauki namų aplinka.
Keleto amžių istorija
Aukciono katalogą sudaro 7 skyriai, kurių kiekvienas yra skirtas atskirai temai. Pirmajame kartu su N.Ylakavičiaus darbu yra pateikiami ir kitų XIX a. dailininkų kūriniai, pavyzdžiui, Pranciškaus Smuglevičiaus, Antano Perlio, Gotlibo Kislingo.
Antroji aukciono rubrika, o kartu – ir antras katalogo skyrius talpina XX a. Lietuvos dailininkų darbus. Jame – neeiliniai, didelio formato Lietuvos dailės klasikų A.Galdiko, V.Kasiulio, K. Žoromskio kūriniai. Kiti skyriai yra skirti istorinei grafikai ir plakatams, senosioms knygoms, stiklo, sidabro dirbiniams.
Dar viename – dokumentų bei rankraščių skyriuje – pateikiamas ypatingas lotas. Tai fotonuotrauka „Lietuvių konferencija Vilniuje, 1917 m. rugsėjo 22 diena“.
„Nežinau, kaip ši nuotrauka pasiekė dabartinį savininką, tačiau esu su juo bendravęs. Pats ir įkalbėjau jį nuotrauką pateikti aukcionui.
Tai nuotrauka, kurią padarė A.Jarušaičio ateljė. Tuo metu A.Jarušaitis jau buvo miręs – konferenciją fotografavo jo dukra.
Būtent šioje konferencijoje posėdžiavę įvairių luomų bei šalies vietovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Joje buvo išrinkta Lietuvos taryba, kuri 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašė Nepriklausomybės aktą“, – paaiškino A.Petraitis.
Aukcione bus galimybė įsigyti ir Vilniaus dailės akademijos auklėtinių kūrybos darbų. Jiems skirtas atskiras skyrius.
Visi lotai gruodžio 5-7 dienomis bus eksponuojami ten pat, kur ir vyks aukcionas – sostinės Dominikonų g. 15 esančioje Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“.
Nuperkama kone pusė eksponatų
A.Petraičio teigimu, aukcionų namai nenustato ir nereguliuoja meno kūrinių kainos. Šis vaidmuo atitenka pačiai meno rinkai – meno kūrinių pirkėjams.
Ankstesniuose „Ars Via“ aukcionuose buvo parduota maždaug po pusę jiems pateiktų kūrinių.
„Be to, yra palikta galimybė aukcione įsigytą kūrinį pakartotinai vėl teikti pardavimui. Aukciono rengėjai jį visuomet priima“, – sakė A. Petraitis.
Pirmenybė – muziejams
Lietuvos muziejai „Ars Via“ aukcione turi išskirtinę teisę. Jie gali įsigyti kūrinių už išvaržytą kainą.
„Jeigu tuo momentu, kai, stuktelėjus plaktukui paskelbiama, kad kūrinys yra parduotas, aukcione esantis muziejaus atstovas gali jį perimti. Tai yra pagrindinis būdas apsaugoti, kad menininkų darbai, kurie yra vertingi Lietuvai, nebūtų išvežti į užsienį“, – kalbėjo A. Petraitis.
Antrajame „Ars Via“ rengtame aukcione dalyvavo keturi muziejai. Jie įsigijo senosios grafikos darbų, pavyzdžiui, Lietuvos dailės muziejus – retą, didžiulę graviūrą – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III portretą, taip pat Mstislavo Dobužinskio, Jehudo Epšteino darbų.
Tuo tarpu knygas aukcionuose dažniausiai perka kolekcininkai arba žmonės, kuriuos domina vieno ar kito laikmečio originalios istorinės, retos knygos.
