Būtent taip nutiko „Swedbank“ klientei Viktorijai (red. vardas ir pavardė žinomi), tačiau dar didesnį moters nepasitenkinimą sukėlė tai, kad minėtas bankas, pasak jos, nesugeba kontroliuoti susidariusios situacijos.
Liko tik skiautės
Minėtas įvykis Viktorijai nutiko Vilniuje esančiame prekybos centre „Panorama“, kai šalia banko padalinio esančiame bankomate bandė įnešti pinigus į savo sąskaitą.
„Penktadienio vakarą bankomatas suplėšė mano 50 eurų kupiūrą į skiautes. Tai nutiko bandant papildyti sąskaitą. Bankomatas mano pinigus pasiėmė, sudraskė ir grąžino“, – apie įvykį pasakojo Viktorija.
Moteris nedelsė, vėlų vakarą ji susisiekė su veikiančia banko telefono linija ir, kaip manė, pasakodama apie nutikusį įvykį ir pateikdama savo asmens duomenis jį užregistravo. Moteriai buvo pasakyta, kad bankas su ja susisieks per 10 darbo dienų.
„Ar 10 darbo dienų, t.y. dvi savaitės, nėra per daug? Bankas, įsivertinęs darbo tempus, žino geriau, bet man tai atrodo daug – visuose žemynuose išgerti kavos suspėčiau. Aišku, kitas gal per tą laiką iš bado per juos numirtų arba skolingas už komunalines liktų“, – svarstė Viktorija. Ji pridūrė, kad už kiekvieną pokalbio minutę, kurios turinys – banko klaida, susimokėjo padidintu tarifu.
Netrukus Viktorija sulaukė dar vieno banko skambučio, tačiau paaiškėjo, kad joks įvykis sistemoje pirmąkart užregistruotas nebuvo: „Į klausimą, kodėl man jie patys skambina, atsakymo nerado. Keistoka“, – sakė ji ir dar kartą paprašė įregistruoti nutikimą.
Laikas – pinigai
Nors įvykį bandė registruoti dukart, Viktorija teigė, kad bankas paprašė atvykti į padalinį ir ten išspręsti situaciją.
„Man klausimas kyla kitas: reikia pas juos užsukti, kai jie dirba, tai yra, kai aš dirbu. Mano tokia reziumė: jie suplėšo mano pinigus, nesugeba registruoti įvykio, neišmano procesų, nori, kad atsiprašyčiau iš darbo, važiuočiau pas juos, pastovėčiau eilėj, vėl pasekčiau savo pasaką ir paprašyčiau, kad atiduotų mano pinigus.
Kodėl turiu tai daryti? Kodėl turiu sugaišti tiek laiko, sutrikdyti savo darbovietės veiklą, susimokėti už visus skambučius, deginti automobilio degalus, galbūt net mokėti už automobilio stovėjimą ir apskritai įnešti chaosą į savo mielą kasdienę rutiną, kai dėl visko nuo pradžių iki galo kaltas bankas?“ – klausė moteris.
Jos teigimu, bankas kėsinasi į brangiausią turtą – laiką: „Aš nenoriu ištrinti iš gyvenimo maždaug dviejų valandų, kurias dedikuosiu bankui – viso to kaltininkui", – sakė ji. Moteris teigė negalinti suprasti, kodėl bankas negali jai į sąskaitą pervesti 50 eurų ir taip išspręsti situacijos.
„Aš suprantu, kad bankai užsiėmę, tačiau aš, kaip klientė, noriu jaustis svarbi ir vertinama“, – sakė ji.
Užbėgo už akių
Pasak jos, vienintelis argumentas, galintis paaiškinti, kodėl norint atgauti pinigus privalu apsilankyti banko padalinyje, galėtų būti tas, kad perplėštą kupiūrą pakeisti nauja galima ir Lietuvos banke.
„Vadinasi, jei būčiau nesąžininga, sulaukusi banko pavedimo galėčiau nukulniuoti į Lietuvos banką ir plėšytą kupiūrą pakeisti ten, taip „uždirbdama“ 50 eurų“, – svarstė Viktorija, tačiau jai toks argumentas pasirodė ginčytinas.
„Swedbank“ ir Lietuvos bankas yra bendradarbiaujančios institucijos, vadinasi, tokios situacijos lengva išvengti – ko gero, pakaktų pasidalinti mano asmens duomenimis ar unikaliu suplėšytos kupiūros numeriu fiksuojant, jog pinigas išimtas iš apyvartos“, – sakė ji.
Viktorija pabrėžė, kad susiklosčiusioje situacijoje problema ne tik ta, kad ji priversta gaišti laiką dėl svetimos klaidos, lėmusios patirtą žalą, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad bankas negeba kontroliuoti situacijos ir neišmano procesų.
„Mano nuomone, taip ir prasideda klaidos. Apmaudu, kad gyvenant inovacijų amžiuje prisireikia biurokratizmo – juk yra visos sąlygos gyventi paprasčiau“, – apie kilusią problemą kalbėjo ji.
Dėl situacijos apgailestauja
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su „Swedbank“ atstovu spaudai Sauliumi Abraškevičiumi, šis teigė norintis atsiprašyti klientės ir sakė, kad bankas su ja jau susisiekė.
„Visų pirma norime atsiprašyti klientės už patirtus nepatogumus. Su ja susisiekėme asmeniškai, sutarėme dėl jai parankiausio būdo pasikeisti kupiūrą. Jai taip pat kompensuosime pokalbio telefonu išlaidas“, – sakė S.Abraškevičius.
Specialistas aiškino, kad minėtas įvykis klientei nutiko jau po darbo valandų, todėl jai paskambinus telefonu bendravo ne banko darbuotojas, o samdoma bendrovė: „Ji, deja, suteikė nekorektišką informaciją. Dėl to apgailestaujame“, – teigė banko atstovas.
Komentuojant šį atvejį, anot specialisto, reikia paminėti, kad įnešant grynuosius pinigus bankomate į savo sąskaitą labai svarbu, kad tarp kupiūrų nebūtų jokių pašalinių daiktų – sąvaržėlių, lipdukų, kitų dalykų. Tarp kupiūrų esantys pašaliniai daiktai yra dažniausia kupiūrų suplėšymo priežastis.
„Jei kupiūra suplėšoma bankomate, klientą kviečiame atvykti į klientų aptarnavimo padalinį ir pažeistą kupiūrą pasikeisti. Įvertinus kupiūros pažeidimus, ji arba pakeičiama iš karto į naują, arba kliento turima likusi kupiūros dalis paimama ir užregistruojama pretenzija, kad sutikrinus su bankomate likusia kupiūros dalimi, tą sumą būtų galima grąžinti į kliento sąskaitą“, – kalbėjo S.Abraškevičius.
„Šiuo atveju klientė turi visą kupiūrą, tik ji yra suplėšyta, todėl klientė ją gali pasikeisti mūsų, Lietuvos arba bet kuriame kitame banke“, – aiškino atstovas.
Tiesa, jo teigimu, grąžinti sumos į sąskaitą avansu be klientės atneštos kupiūros ar jos dalies galimybių nėra ir negali būti, nes pasitaiko nesąžiningų klientų, kurie tos kupiūros dalies vėliau ir nebeatneša, taip pat egzistuoja galimybė, kad kupiūra gali būti padirbta.
