Iki šiol Lietuvoje nėra reglamentuotas sąvokos „mecenatas“ vartojimas, šis statusas nėra priskiriamas asmenims, kurie savanoriškai, neatlygintinai teikia paramą svarbiems kultūros ir meno bei kitų sričių projektams.
Mecenavimo įstatymo projekte įtvirtinti du mecenavimo lygiai. Paramos suteikimas visuomenei svarbiems projektams įgyvendinti už daugiau nei 1 mln. eurų leistų pretenduoti į nacionalinio mecenato statusą. Už daugiau nei 250 tūkst. eurų vienoje iš savivaldybių suteikta parama suteiks galimybę įgyti savivaldybės mecenato statusą. Numatoma, kad mecenatais galės tapti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją.
Bus sudaryta Mecenavimo taryba, kurios sudėtį tvirtins Vyriausybė.
Pagal konkrečiai apibrėžtas projektų sritis ir kriterijus, Taryba vertins projektų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų pripažinimą mecenuojamaisiais, suteiks mecenato vardą.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, skatinant ir vykdant mecenuojamuosius projektus bus orientuojamasi į asmenis, kuriems rūpi projektų išbaigtumas, inovatyvumas ir proceso atvirumas. Numatoma, kad nacionalinio mecenato ženklus kasmet iškilmingoje aplinkoje sausio 25 d. Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų dieną) įteiks Ministras Pirmininkas, o savivaldybės mecenato ženklus teiks kiekvienos savivaldybės meras savivaldybės pasirinktą atmintiną dieną.
Mecenavimo įstatyme siūloma taikyti analogiškas mokesčių lengvatas, kurios numatytos dabar galiojančiame Labdaros ir paramos įstatyme.
