Istorijų apie telefoninius sukčius, kurie prisigalvoję įvairių įtikinamų pasakojimų priverčia kitame laido gale atsidūrusią „auką“ pervesti pinigų ar atskleisti asmeninius bankininkystės duomenis, turbūt teko girdėti jau ne vieną. Tačiau piktavaliai nesnaudžia, jie toliau ieško išradingų apgavystės būdų, į kurių „pinkles“ įviliojami ne tik gyventojai, bet ir įmonių, ypač turinčių verslo partnerių užsienyje, atstovai. Pastaruoju metu sukčiavimo scenarijai keliasi į dar vieną erdvę – elektroninius susirašinėjimus.
„Iš esmės vyrauja du būdai. Pirmasis, kai įsiterpiama į įmonės atstovo susirašinėjimą el. paštu su užsienio partneriu. Įsilaužę į el. paštą nusikaltėliai tam tikrą laiką seka verslo partnerių susirašinėjimą ir kai tik kalba pasisuka apie atsiskaitymą, įsilaužėliai perkančiajai pusei atsiunčia suklastotą el. laišką, kuriame prašoma pavedimą atlikti į naują banko sąskaitą.
Antras būdas – suklastotų el. laiškų siuntimas įmonės finansininkui nuo neva įmonės vadovo, kuris prašo skubiai pervesti pinigų į konkrečią sąskaitą“, – pasakoja Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.
Pirmuoju atveju sukčiai dažniausiai atsiunčia laišką, tęsdami prieš tai vykusį susirašinėjimą ir paprašydami pervesti pinigus į kitą, neva dėl tam tikrų aplinkybių, pasikeitusią sąskaitą. Dažniausiai gavę tokį laišką bendrovės darbuotojai nesusiskambina su tikraisiais partneriais ir nieko neįtardami perveda pinigus. Kol darbuotojai su tikruoju partneriu išsiaiškina, kad šis pinigų negavo, paprastai pinigai jau būna iškeliavę į sukčių sąskaitą.
Antrasis scenarijus dažniausiai būdingas šalyje veikiančioms tarptautinėms bendrovėms. Paprastai sukčiai apsimeta tokių įmonių vadovais ar kitais atsakingais asmenimis ir el. paštu susisiekę su šalyje veikiančių padalinių atsakingais asmenimis paprašo skubiai pervesti tam tikrą sumą pinigų. Prieš tai nusikaltėliai, kad būtų kuo įtikinamesni ir nesukeltų abejonių, per socialinius tinklus ir kitais kanalais meistriškai surenka visą informaciją apie įmonę ir joje dirbančius už finansus atsakingus asmenis.
Apgaulingi laiškai neretai ateina iš subtiliai suklastoto el. pašto adreso, kuriame gali skirtis tik vienas ženklas, pavyzdžiui, tam tikroje adreso vietoje vietoj raidės „l“ parašytas „1“.
„Kol banko pavedimas dar nepatvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį galima sustabdyti. Bet tokiu atveju, pinigų siuntėjas turi labai greitai suvokti klastą ir apie tai nedelsiant informuoti savo banką. Deja, sukčiai nesnaudžia – vos tik pinigai įkrenta į sąskaitą, jie akimirksniu išgryninami. Todėl labai svarbu, kad įmonių darbuotojai, ypač atsakingi už finansus ar bendraujantys su užsienio partneriais, žinotų apie galimus sukčiavimo būdus ir išvengtų štai tokių pakliuvimų ant apgavikų kabliuko“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Tuo atveju, jeigu jau per vėlu sustabdyti pavedimą, reikia nedelsiant kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervesti pinigai, ir su teisininkų pagalba bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui pervesti apgaulės būdu.
Skaičiuojama, kad tiek vienu, tiek kitu sukčiavimo atveju mūsų šalyje veikiančių įmonių patirti nuostoliai jau siekė nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Tuo tarpu užsienio žiniasklaidoje nemažai pavyzdžių, kai nuostoliai būna ir keliolika milijonų eurų.
Keli svarbūs patarimai, siekiant apsisaugoti nuo tokių nuostolių:
Būtina pasirūpinti įmonėje naudojamų informacinių sistemų, įskaitant el. paštą, saugumu.
Gavus įtartiną laišką, patikrinti adresą, kilus bet kokiai abejonei susisiekti su tikraisiais partneriais ar „vadovu“, kuris neva atsiuntė prašymą pervesti pinigų.
Vos tik paaiškėja, kad pinigai pervesti į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreiptis į savo banką ir atšaukti mokėjimą. Paprastai pinigai į sąskaitą užsienyje įskaitomi per kelias valandas.
