Tačiau, kaip rodo „manogile.lt“ pavyzdys, kai paskutinę mokesčių mokėjimo dieną sistema buvo „pakibusi“ ir neleido atlikti apmokėjimų, dėl įsiskolinimų kalti gali būti ne tik vartotojai, pro pirštus žvelgiantys į tvarkingą mokesčių mokėjimą.
Praranda tūkstančius eurų
Žmogaus kredito istorija – tai jo finansinio pajėgumo ir finansinės drausmės CV („gyvenimo aprašmas“), kurį vertina bankas, svarstydamas paskolos suteikimo galimybes ir sąlygas. Gera kredito istorija padeda gauti palankesnes finansavimo sąlygas. Bloga kredito istorija gali pabloginti finansavimo sąlygas ir visai apriboti galimybes skolintis ir pirkti išsimokėtinai.
Blogas finansinis „CV“ susiformuoja, kai skolinamasi dažnai arba neadekvačiai, taip pat neatsakingai žiūrint į mokestinius įsipareigojimus, tokius kaip atsiskaitymas už kredito įmokas, komunalines paslaugas ar telefoną.
„Vėlavimas atsiskaityti palieka pėdsaką kredito istorijoje, kurią skolinantis vertina finansų įstaigos, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Net iš pirmo žvilgsnio nedidelė 10 ar 20 Eur skola, ypač, jei vėlavimai kartojasi, vėliau gali keliais šimtais, o kartais ir tūkstančiais eurų padidinti palūkanas už būstą, automobilio lizingą ar kitą prekę“, - sakė kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Jaunimas nukenčia labiausiai?
Mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ duomenimis, atsiskaitymo įpročiai stipriai susiję su gyventojų amžiumi. Brandesnio amžiaus ir X kartos žmonėms mokesčių mokėjimas iki šiol tebėra vienas svarbiausių mėnesio pabaigos darbų.
Tuo tarpu nemaža dalis jaunesnių, iki 35 metų amžiaus žmonių mokesčius moka nepastoviai, dažnai tiesiog užmiršdami arba nerasdami tam laiko.
„Dauguma mūsų sistemos vartotojų yra aktyvūs ir užimti jaunesnio amžiaus gyventojai. Jie ypač brangina savo laiką, kurio siekiame jiems sutaupyti.
Tačiau porą minučių per mėnesį mokesčiams visgi privaloma skirti jau vien dėl to, kad vartotojas išsaugotų nepriekaištingą asmens kredito istoriją. Juk būtent šiems žmonėms yra aktualiausios būsto paskolos ar automobilio lizingas“, - teigė „Vienos sąskaitos“ direktorius Šarūnas Stanislovėnas.
Paskolų ekspertas Marius Jansonas pabrėžia, kad bet kurios paskolos palūkanų dydis yra stipriai susijęs su atsiskaitymo įpročiais. Pavyzdžiui, 10-20 eurų skola gali lemti 0,5 proc. didesnę banko maržą. Tai reiškia, jog, imant 100 tūkst. eurų paskolą, bankui dėl savo skolos sumokama 10 tūkst. eurų daugiau.
„Įsivaizduokite, du žmonės ima vienodą 100 tūkst. eurų būsto kreditą. Vieno žmogaus istorija tvarkinga, o kitas žmogus prieš 2-3 metus buvo trumpam įsiskolinęs.
Žmogus, turintis gerą kredito istoriją, banke gaus 1,5 proc. banko maržą su 3,5 proc. palūkanų vidurkiu, bankui permokės 61 656 eurus, o kas mėnesį mokės 449.
Žmogus, turintis problemų su kredito istorija, gaus 2 proc. banko maržą su 4 proc. palūkanų vidurkiu, permokės 71 870 eurų, o mėnesinė įmoka sieks 477 eurus. Tokiu būdu nedidelis banko maržos skirtumas įsiskolinimų turėjusiam žmogui kredito kainą per 30 metų pabrangins 10 214 eurų“, - patirtimi dalinasi paskolų ekspertas.
Informacija apie įsiskolinimus kredito istorijoje išlieka 10 metų. Jei įsiskolinimai kartojasi, skola neapmokama ilgesnį laiką, bankai tokį asmenį įprastai priskiria rizikingesnių klientų kategorijai.
Kaip išvengti skolų?
Mokėjimo sistemos „Viena Sąskaita“ atstovai rekomenduoja visus mėnesio mokesčius sumokėti ne vėliau kaip iki 28 mėnesio dienos.
Gavę duomenis vėliau, teikėjai gali neįskaityti skaitiklių rodmenų ir pateikti sąskaitą su skola, nors realaus įsiskolinimo ir nėra.
„Siekdami apsaugoti gyventojus nuo pamirštų sąskaitų ir įsiskolinimų, savo vartotojams siunčiame elektroninius laiškus, SMS žinutes, nuolat primenančias apie neapmokėtas sąskaitas ar artėjančius atsiskaitymo terminus“, – sakė „Viena Sąskaita“ direktorius Š.Stanislovėnas.
Verta pataupyti
Paskolų ekspertas M. Jansonas rekomendavo planuoti finansus atsakingai ir kas mėnesį 10 proc. gaunamų pajamų atidėti į pinigų rezervą.
„Jei susiklostė tokia situacija, kad įsiskolinimo išvengti negalite, patartina tartis su atsakingomis įstaigomis dėl skolų numatymo. Tai reiškia oficialų sutarimą dėl laikotarpių, per kuriuos bus padengti įsiskolinimai, o informacija apie juos nebus perduota antstoliams ar skolų išieškojimo įmonėms“, - patarė M.Jansonas.
„Creditinfo“ duomenimis, daugiau nei 234 tūkst. gyventojų savo kredito istorijoje šiuo metu turi įrašą apie delsimą atsiskaityti už finansines, ryšio, interneto, elektros tiekimo ir kitas paslaugas.
Finansų, telekomunikacijų ir kitos įmonės taiko skirtingus terminus, kada patalpina praleisto mokėjimo įrašą kredito istorijoje.
Terminų vidurkis – 45 dienos nuo dienos, kai įmoka ar sąskaita turėjo būti apmokėta. Prieš tai paslaugų tiekėjai informuoja vartotoją apie pradelstą skolą, siųsdami priminimus.
