Tokius duomenis pateikia „Sodros“ viešinamą informaciją išanalizavusi įmonių kreditingumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“.
„Vidutiniai Lietuvos įmonių darbuotojams mokami atlyginimai vieša paslaptimi tapo jau nuo šių metų pradžios, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - tačiau lietuviai gauna ir kitokias darbines pajamas, pavyzdžiui, atlygį už autorines, sporto ar atlikėjo sutartis. Šie „Sodros“ teikiami duomenys taip pat vieši, nors suplakti su atlygiu (tantjemomis), mokamu asmenims, veikiantiems stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, taip pat mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal įstatymą nėra jų nariai.
„Creditreform Lietuva“ ekspertai pamėgino išskirti tik darbdavių išlaidas autoriams, sportininkams ir atlikėjams ir pateikti tam tikras įžvalgas.
Taip pat svarbu turėti mintyje, kad kai kuriais atvejais atriboti vienos ir kitos rūšies pajamas buvo problematiška. Be to, duomenys apie tokį atlygį Sodros viešinami tik tuomet, kai per mėnesį honorarai mokėti daugiau kaip trims asmenims Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad mokesčiai nuo honorarų yra dideli, todėl nemažai įmonių stengiasi tokiems darbuotojams atlygį už darbą mokėti kitais būdais – per patentus ar individualios veiklos pažymas.“
Kitaip mokančių nedaug
Kaip parodė tyrimas, Lietuvoje atlygį autoriams, sportininkams ar atlikėjams šiuo metu moka tik kiek mažiau nei 500 ūkio subjektų, kurie veikia net 22 ūkio šakose.
Čia pateikiame 10 sektorių, kuriuose mokančių tokias išmokas daugiausia.
Gausiausiai atsiskaitančių su autoriais per honorarus buvo leidybinės veiklos sektoriuje, į kurį patenka įmonės, užsiimančios tiek laikraščių, tiek knygų leidyba. Iš knygų leidyklų didžiausiomis sumomis autorius pamalonino bendrovė „Šviesa“ (214,4 tūkst. EUR).
Pajamų iš šios įmonės kiekvieną mėnesį turėjo vidutiniškai po 47 autorius. Tarp žiniasklaidos priemonių daugiausiai honorarų sumokėjo „Lietuvos rytas“ (401,7 tūkst. EUR). Vidutiniškai per mėnesį honorarus gavo 149 asmenys.
Beje, leidybos sektorius pirmauja ir pagal bendrą honorarų sumą, išmokėtą per aštuonis šių metų mėnesius (3,2 mln. eurų).
Antroje vietoje pagal mokančių kūrėjams gausą buvo švietimo sektorius. Įdomu, kad lydere tapo ne visai klasikinio švietimo atstovė - bendrovė „Inspired by Femina Bona“, užsiimanti edukacija grožio industrijos srityje. Šios įmonės išlaidos autoriniams atlyginimams siekė net 95,6 tūkst. eurų, o jie atiteko vidutiniškai 29 asmenims kas mėnesį.
Po minėtos bendrovės eina klasikinio švietimo atstovas – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, kurio sumokėta autorinių suma per aštuonis mėnesius siekė 80,5 tūkst. EUR.
Dosniosios organizacijos
Įdomu, kad trečioje vietoje pagal netradicinį atlygį yra įvairios narystės organizacijos. Tarp jų pirmu smuiku griežia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kuris per aštuonis šių metų mėnesius tokio tipo atlyginimui skyrė 346 tūkst. eurų. Kas mėnesį pinigai buvo mokami vidutiniškai 82 asmenims. Kur kas kuklesnėmis sumomis gali pasigirti Lietuvos odontologų rūmai (44,5 tūkst. eurų) ir Visuomenės informavimo etikos asociacija (21 tūkst. EUR).
Paskui narystės organizacijas seka kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla užsiimančios įstaigos. Čia didžiausia autoriams ir atlikėjams išmokėta suma išsiskiria Lietuvos nacionalinis dramos teatras (162 tūkst. eurų), kuris šį atlygį kas mėnesį mokėjo vidutiniškai 95 asmenims.
Labai panašią sumą sportininkams per sausį-rugpjūtį sumokėjo ir Všį „Krepšinio rytas“ (176,8 tūkst. eurų), kuri priklauso sportinės veiklos, pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančių įmonių sektoriui. Viso tokio tipo išmokas sportininkams mokėjo 32 sporto organizacijos.
Pinigai už reklamą, tyrimus ir konsultavimą
Gan skaitlinga ir autoriams honorarus mokėjusių reklamos ir rinkos tyrimų įmonių grupė. Dosniausias sumas autoriams skyrė Všį „Lietuvos laisvos rinkos institutas“ (74,2 tūkst. EUR), o kas mėnesį tokias pajamas iš šios įstaigos gaudavo vidutiniškai 12 asmenų.
Programų rengimo ir transliavimo sektorius negali pasigirti dideliu įmonių skaičiumi, tačiau pagal honorarams skirtų lėšų apimtis užtikrintai užima antrą vietą po leidybinių kompanijų. Šiame sektoriuje veikia ir didžiausia honorarų mokėtoja Lietuvoje – Všį “Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija“, kuriai, matyt, nėra būtina kaip privačioms kompanijoms stengtis „optimizuoti“ mokamus mokesčius. Tad per šių metų sausį-rugpjūtį šios įmonės autoriams ir atlikėjams išmokėta pinigų suma viršija 1,7 mln. eurų. Kas mėnesį pajamas iš LRT gaudavo vidutiniškai 417 kūrėjų ar atlikėjų.
Atlyginimus kūrėjams moka ir viešojo valdymo sektoriaus įmonės. Iš viso tokių įstaigų priskaičiuota 16. Didžiausią sumą autoriams išmokėjo „Lietuvos mokslo taryba“ (beveik pusė milijono eurų). Sąraše taip pat tokios žinomos įstaigos kaip Nacionalinis egzaminų centras, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kt.
Dosniausi TV laidų gamintojai
Devintą - dešimtą TOP‘o vietas dalijasi kino filmus, vaizdo filmus ir televizijos programas bei muzikos leidybos įmonės, o taip pat įstaigos, užsiimančios bibliotekų, archyvų, muziejų bei kita kultūrine veikla.
Tiesa, jei pirmojo sektoriaus rekordininkė UAB „TV Žaidimai“ per aštuonis mėnesius savo autoriams nepagailėjo net 391,3 tūkst. eurų atlyginimo, tai tarp muziejų ir bibliotekų geriausiai pasirodė Šiuolaikinio meno centras, savo autoriams sukrapštė tik 9,3 tūkst. eurų. Pastebėtina, kad ir kitų šios srities įstaigų mokamų honorarų sumos, palyginti su kitais TOP10 kaimynais, yra labai kuklios.
