Toks „vyšninių vokų“ siuntimas, pasak specialistų, turėjo teigiamą poveikį. Kaip rodo duomenys, kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį.
Atlyginimai padidėjo 55 proc.
„Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc., o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme.
Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalų atlyginimą (MMA), ženkliai sumažėjo“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
„Kiekvienas žmogus, kuris negaudavo per metus 12 MMA, jam buvo pranešta, kiek jis gavo stažo, kokios buvo jo realios deklaruotos pajamos, kiek jis turi sukaupęs stažo, kiek jam jo dar trūksta, kad gautų minimalią pensiją ir kiek trūksta, kad gautų pilno dydžio pensiją.
Tokių vokų gavėjai buvo ne tik nekvalifikuoti darbuotojai. Buvo net 13 tūkst. įmonių ir administracijos vadovų, 23 tūkst. inžinierių“, – pasakojo „Sodros“ vadovas.
Labiausiai pokyčius, susijusius su atlyginimų didėjimu pajuto kvalifikuoti darbininkai. „MMA ribą perkopė įmonių ir administracijos vadovai, inžinieriai, specialistai, technikai, pardavėjai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, įrenginių operatoriai bei nekvalifikuoti darbininkai.
Tai tie žmonės, kurie derybose su darbdaviu turi silpnesnes derybines galias, o nusinešę pas darbdavį voką, jie jau turėjo dokumentą, kuris įrodo viską“, – sakė M.Sinkevičius.
Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo MMA dydį. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.
Siųstų šiandien – trečdalis nebegautų
Po „vyšninių vokų“ išsiuntimo nuo gegužės jau praėjo pusmetis, todėl galima pabandyti įvertinti, kaip šiandien gyvena „vyšninių vokų“ gavėjai.
„Tarp tų 138 tūkst., kuriems tie laiškai buvo išsiųsti, jei jiems tie laiškai būtų siunčiami šiemet, ir jeigu jų pajamos per likusius keturis mėnesius nesumažėtų, tai trečdalis tokių laiškų nebegautų. Tai reiškia, kad jie nebesusidurtų su ta problema, kad per metus neuždirbo metų stažo“, – pasakojo „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus patarėja Julita Varanauskienė.
Jos teigimu, atsirado 40 tūkst. žmonių, kurie per tuos keturis mėnesius jau uždirbo keturias MMA.
„Reikia pripažinti, kad įtakos galėjo turėti ne vien tik „vyšniniai vokai“, todėl reikia nesumaišyti, ar dėl to kad išsiuntė vokus, ar po to, kai išsiuntė vokus. Sakykime, kad žiūrint į skaičius, tai galime pasakyti, kas atsitiko po to. Mūsų tikslas buvo informuoti žmones, o ne bandyti pamatuoti kokią įtaką gali turėti kažkokie veiksmai“, – teigė ji.
„Sodros“ duomenimis, visgi 71 proc. vokų gavėjų tebegauna atlyginimą neviršijantį MMA. Nuo gegužės iki rugpjūčio iš viso 50 tūkst. „vyšninių voko“ gavėjų pajamos viršijo MMA. 18 tūkst. vokų gavėjų pajamos padidėjo po to, kai buvo išsiųsti laiškai.
“Bet gali būti, kad šiemet pradėjo dirbti žmonės, kad buvo motinystės atostogose, tam įtakos galėjo turėti daug dalykų. Jei pamėgintume suskaičiuoti pinigus, kurie įplaukė į „Sodrą“, socialinių draudimo įmokų vertė per metus padidėjo 17 mln. eurų“, – sakė J.Varanauskienė.
Siųs dar
„Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
„Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas.
Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoj viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“,– teigė M. Sinkevičius.
Be stažo – mažesnė pensija
Minimali alga svarbi, nes pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
„Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
„Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne pilną darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys.
Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“,– sakė M. Sinkevičius.
