Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 90 eurų.
Akcizas už cigarus ir cigariles didėtų nuo 33 euro už kilogramą iki 37 eurų, arba 12,1 proc.
Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, cigarečių akcizas nuo 2018 metų turi būti būtent ne mažesnis kaip 90 eurų už 1000 cigarečių.
Paskutinį kartą tabako akcizai didėjo šių metų kovą: cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didėjo apie 10,5 proc., minimalus – apie 6 proc. iki 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių.
Brangs ir dyzelis?
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad nuo kitų metų sausio gazoliams taikomas akcizas didėtų nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Žemės ūkio veiklai naudojamo gazolio akcizą siūloma padidinti 2,7 karto iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų.
Lietuvos pramonininkų konfederacija nepritaria tokiam siūlymui ir mano, kad tai nepagrįstai lėtins verslo plėtrą ir mažins konkurencingumą.
Kaip teigia Erlandas Mikėnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, degalų akcizo padidinimas būtų rimtas smūgis pirmiausia Lietuvos vežėjams automobiliais.
„O tai yra solidus šalies ekonomikos sektorius. Jame dirba daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų, jis sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto. Argi, blogindama sąlygas šiam sektoriui, valstybė nori kenkti pati sau?“ – svarstė E.Mikėnas.
Ministerijos rengiamame projekte nėra detalizuota, tačiau galima manyti, kad būtent 347€/1000 l dydis, o ne koks kitas dydis, pasirinktas siekiant jį suvienodinti su Lenkijoje taikomu dydžiu.
Toks lygio suvienodinimas nėra visiškai tvarus dėl vienos esminės priežasties – valiutų kurso svyravimo.
Didelę dalį dyzelino pardavimų Lietuvoje sudaro Lietuvos ir kitų šalių tranzitinis krovininis transportas. Rinkos dalyvių duomenimis, šis skaičius siekia ne mažiau nei 20 % visų dyzelino pardavimų Lietuvoje.
LPK skaičiavimais, atitinkamai į biudžetą būtų nesurenkama 90 mln. eur. Ši suma gali būti dar didesnė, kadangi kitais metais akcizo tarifas dyzelinui didėja Latvijoje, dėl ko Lietuvoje suvartojimas galėtų išaugti, pritraukiant dalį Latvijoje bakus pildžiusio transporto.
Šis efektas pilna apimtimi nebūtų pajaustas pakėlus akcizą Lietuvoje, nes didesnė dalis degalų pardavimų tektų Lenkijai.
Žemesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse valstybėse yra itin naudingas Lietuvai – degalus nupirkęs ir Lietuvoje mokesčius sumokėjęs krovininis transportas Lietuvoje neužsibūna ir išvažiuoja į kitas valstybes.
Lenkijos ir Lietuvos degalų kainų santykis yra ypač aktualus ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Latvijos krovininio transporto sektoriams, kurie itin jautrūs net ir mažiems degalų kainų skirtumams.
Anot E.Mikėno, prieš priimant sprendimą didinti akcizą dyzelinui, būtina tinkamai įvertinti su Lenkijos zloto kurso svyravimu susijusias rizikas, ypač - galimą ženklų Lietuvos degalų pardavimų sumažėjimą, o kartu – ir biudžeto pajamų iš akcizų ir PVM surinkimo mažėjimą, kritus degalų pardavimui Lietuvoje.
Patirtis Europoje rodo, kad pigesni degalai neturi neigiamos įtakos valstybės biudžetui, pavyzdžiui, analizuojant Liuksemburgo patirtį.
Tai pigiausių degalų valstybė regione. Visi vežėjai stengiasi važiuoti pro šią šalį ir pilasi pilnus bakus degalų, o valstybė gauna didžiulę naudą.
Įvertinus Lietuvos geografinę padėtį, mes galėtume būti mūsų regiono „Liuksemburgas“. Lietuva taptų patrauklesnė užsienio vežėjams, didėtų tranzitiniai transporto srautai ir pravažiuojantys sunkvežimiai degalų pas mus piltų gerokai daugiau negu dabar. Deja, norima eiti priešinga kryptimi – didinti degalų kainas, bloginti sąlygas Lietuvos vežėjams.
Lietuvos pramonininkų konfederacija atsakingai pareiškia, kad degalų akcizo didinimas būtų rimtas smūgis Lietuvos verslui, ypač vežėjams, prieštarautų siekiui skatinti šalies verslą konkurencingai veikti eksporto rinkose.
