Atlikęs šį neįprastą eksperimentą jis padovanojo vietiniams gyventojams tris butus, atskirą puikų namą ir porą milijonų tiems, kas jam padėjo.
Kalbama, kad žmonės iki šiol jo negali pamiršti, netgi melsdamiesi šventyklose uždega jam žvakutes.
A.Rosliakovui anuomet pasiūlė dalyvauti ekstremaliame realybės šou „Slaptas milijonierius“. „Komsomolskaja pravda“ pašnekino žmones, kurie milijonieriaus dėka vėl pasijuto žmonėmis.
Denisas ir Jelena Cojai (benamių prieglaudos vadovai)
„Nepatikėsite, bet vos prieš savaitę, kai mūsų prieglaudoje pasirodė Saša (mažybinis maloninis Aleksandro vardas. – Red.), mes su žmona sėdėjome ir rašėme paraišką dalyvauti konkurse prezidento valstybinei paramai gauti.
Mes labai norėjome jį laimėti ir pagaliau nusipirkti savo patalpą. Jau nebeturėjome jėgų kilnotis iš vieno nuomojamo buto į kitą su mūsų globotiniais. Tai tikra kančia, nes toli gražu ne kiekvienas nori išnuomoti savo butą benamiams. Neretai netgi meluoti tekdavo.
Aš persikėliau į Vladimirą prieš penkerius metus sunkiausiu savo gyvenimo laikotarpiu. Nenoriu pasakoti visų smulkmenų, bet, prisimenu, išsinuomojau „vienutę“ (mažą vieno kambario butą. – Red.) pasimeldžiau Dievui ir paprašiau padėti man suprasti, kas aš esu ir kodėl atėjau į šį pasaulį.
Po kurio laiko manęs paprašė priimti nakvoti trys benamiai. Aš juos įsileidau su sąlyga, kad tik vienai nakčiai. Taip jie ir liko su manimi. Paskui aš laisvu nuo darbo metu pradėjau važinėti prie geležinkelio stoties su karštu valgiu, benamių daugėjo.
Išsinuomojau „dvejukę“, paskui „trejukę“ (dviejų ir trijų kambarių butą. – Red.). Vėliau vedžiau, ir mes su žmona persikėlėme į atskirą nuomojamą būstą, o prieglauda taip ir liko trijų kambarių bute. Beje, Saša ten ir nakvojo.
„Taip kad į Sašą ypatingo dėmesio aš ir neatkreipiau. Benamis kaip benamis, nei geresnis, nei blogesnis už kitus. Pamaitinau, pasiūliau nakvynę. Prisimenu, jis vis vaikščiojo tarp lovų ir kartojo: „Ach, ir ankšta čia pas jus“.
Aš dar nusistebėjau: matai koks, kiti tai nesiskundžia. Ryte jis išėjo. O po penkių dienų man skambina: atvažiuok, sako, tokiu tai adresu. Ten man pranešė, kad dabar aš turiu atskirą namą už 7,5 mln. rublių.
Aš negalėjau patikėti savo akimis. Kaip nuvažiavau iki Registracijos rūmų nė nepamenu, akyse tvenkėsi ašaros.
Dabar visi mūsų globotiniai gyvena šiame name, o apie ankštus nuomojamus butukus jau spėjo ir pamiršti.
Planuojame susikasti daržą, galbūt, kokį nedidelį stalių cechą atidaryti, kad vyrai turėtų darbo“.
Arsenijus
„Saša tiesiog išgelbėjo man gyvybę. Aš gyvenau stotyje, pas mus Vladimire už 45 rublius galima pernakvoti. Iki tol aš kilnojausi iš vienuolyno į vienuolyną, iš vienų nakvynės namų į kitus. Tai buvo siaubinga. Aš gėriau, taip, aš turiu šią silpnybę. O ką daryti, aš kažkaip egzistavau. Atvirai kalbant, aš, tur būt, tik po mėnesio atsipeikėjau po tokios karališkos dovanos. Prabusdavau rytais ir ilgą laiką negalėjau patikėti, kad aš ne svečiuose, o savo namuose. Ačiū Aleksandrui Rosliakovui labai!“
Svetlana Stepanova
„Aš nė sekundę nesuabejojau, kad prieš mane benamis darbo žmogus. Nė minties apie kažkokį milijonierių nebuvo. Dar pagalvojau: šaunuoliai televizininkai, filmuoja sunkioje padėtyje atsidūrusius žmones, galbūt kiti pažiūrės ir juos įkvėps šio mokytojo Sašos istorija.
Jis su mano vaikučiais sėdėjo, penkis turiu, jauniausiam dabar 9 mėnesiai, iki šiol aš eidavau uždarbiauti. Ne už pinigus, už maistą.
Visas mūsų turtas buvo dviaukštė lova. Ant viršutinio gulto miegodavo mano dvynukės, ant apatinio – aš su naujagimiu. Dar vienas berniukas – ant tokios skrynios.
Su šiais baldais mes ir įsikraustėme į naują keturių kambarių butą Vladimiro centre. O už milijoną nusipirkau visus trūkstamus baldus, dabar pas mus gražu ir jauku.
Aš dabar rašau savąjį psichologinės pagalbos tinklaraštį socialiniuose tinkluose „Praėjusių gyvenimų paslaptys“ ir susipažinau su benamių prieglauda. Kartą per savaitę maisto padalijimas geležinkelio stotyje guli ant mano pečių. Ir dar aš noriu įsivaikinti našlaičių. Dabar, kai turiu būstą, jie man negalės atsakyti“.
Pats A.Rosliakovas sako, kad ir jo gyvenimas po tokios patirties jau niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau – jis daug ką suprato, o į kai kuriuos dalykus pažvelgė kitomis akimis.
A.Rosliakovas – 47 metų transporto verslu (naftos gabenimu) užsiimantis verslininkas. Jis baigė Sankt Peterburgo jūrų akademiją, kilęs iš paprastos šeimos. Vedęs, turi keturis vaikus.
Pagal realybės šou „Slaptas milijonierius“ (TV kanalas „Piatnica“) sumanymą turtingas žmogus atvažiuoja į nepažįstamą miestą penkioms dienoms su 1000 rublių (14,7 Eur) kišenėje.
Jis turi pats susirasti stogą virš galvos ir prasimaitinti. Pagal taisykles filmavimo pabaigoje herojus turi susirasti ne mažiau kaip tris jam padėjusius žmones ir jiems atsidėkoti.
Parengė Leonas Grybauskas
