Burbulas nesprogs?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad būsto įperkamumo indeksas siekia 129,4, o tai reiškia, kad vidutinės vilniečių pajamos yra 29,4 proc. didesnės nei pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą.
„Vilniuje NT kainos yra sugrįžusios į 2007 metų lygį. Rygoje tendencijos kitokios. To priežastis - didelė pasiūla žemesnės klasės pigesnių būtų. Ten daug daugiabučių, kurie buvo pradėti statyti dar 2007 metais ir tik dabar baigiami. O Latvijos gyventojai tik dabar grąžino savo skolas.
Visgi Lietuvoje NT kainos dabar yra tame pačiame lygyje, kaip 2007-aisiais, tačiau atlyginimai neliko toje pačioje vietoje - išaugo net 80 proc.“, - sakė N.Mačiulis.
Anot jo, būtent atlyginimų kilimas lemia tai, kad Lietuvoje situacija kol kas yra stabili, o Vilniuje - tvariausia.
„Nepaisant to, kas būstas brangsta, panašiais tempais didėja ir žmonių atlyginimai. Dabar palūkanos Lietuvoje yra kiek daugiau nei 2 proc. Lietuviai gali džiaugtis pigiausiomis būsto paskolomis, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis“, - sakė ekonomistas, prognozuodamas, kad ateityje situacija bus stabili, o mes ir toliau gyvensime neigiamų ir nulinių palūkanų normoje.
Kainų augimui – erdvės nedaug
Brangstantys būstai Lietuvoje, anot ekonomisto, daugiausia susiję su išaugusiomis statybų sąnaudomis, o daugiausia - su kylančiais statybų sektoriaus darbuotojų atlyginimais.
„Nepaisant to, kad statybų sąnaudos brangsta, o palūkanos išliks žemos, sunku tikėtis, kad tokiais tempais butai brangs ir toliau.
Didelė pasiūla gali sustabdyti kainų augimą, tad panašią situaciją mes matome ir Lietuvoje: nors pabaigtų statyti butų skaičius yra išaugęs, bet statybų leidimai butams miestuose yra aukštame lygyje ir viršija 2008 metų lygį, o tai reiškia, kad būtų pasiūlos ateityje netrūks“, - sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, ateityje NT brangimas bus nuosaikesnis ir neviršys atlyginimų augimo ir gali siekti apie 5 proc. per metus.
Tyrimas atskleidė, kokio būsto nori lietuviai
„Swedbank” atliktas tyrimas parodė, kad artimiausiu metu būstą įsigyti ketina arba nori net trečdalis respondentų (34 proc.). Kas antras iš jų norėtų buto naujos statybos daugiabutyje (49 proc.), ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų ketina įsigyti būstą senos statybos daugiabutyje, dar 12 proc. norėtų persikraustyti į kotedžą, 11 proc. – nuosavą namą.
Visgi norintys naujo būsto labiausiai nuogąstauja dėl prastos namo ar buto statybos kokybės, galimų užslėptų trūkumų ar būsto pirkimo sąlygose nuslėptų aspektų. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, būsto, ypač pirmojo, įsigijimas yra svarbus žingsnis, kuriam reikia gerai pasiruošti, tuomet pavyks suvaldyti nerimą ir išvengti finansinių nuostolių.
Gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad priimant sprendimą dėl būsto pirkimo svarbiausias veiksnys yra priimtina būsto kaina, jį nurodė 77 proc. apklaustųjų.
